Kėdainiuose ant kaštonų, augančių šalia geležinkelio stoties, vietoje rudų vaisių – baltos žiedų akelės. Vienas medis visas aplipęs žiedais. Prieš kurį laiką kaštonų žiedai pasirodė Vilniuje.
Gamtininkai sako, kad rudenį pražystantys medžiai – retas, tačiau vis dažnėjantis reiškinys. Esą itin vėlyvą augalų žydėjimą skatina šiltas ruduo, o įprastinę vegetaciją labiausiai trikdo klimato pokyčiai.
Tačiau kiti gamtininkai pastebi, kad kaštonas paskutinius žiedus galėjęs sukrauti ir prieš žūdamas, nes jie dabar serga, užpulti parazitų.
Skursta jie ne pirmą vasarą, o šįmet be lapų liko nesulaukę vidurvasario. Kaštonams kenkiančios keršakandės – mikrodrugiai – ir šią vasarą veisėsi dėl ankstyvų karščių. Iš Europos šalių atkeliavę parazitai įsikuria kaštonų lapuose. Juos patariama deginti.
Tai ne vienintelis reiškinys Lietuvoje, kai medžiai sumaišo sezonus ir jau atidavę subrandintą derlių vėl iš naujo sukrauna žiedus.
Prieš keletą metų šilto rudens pažadinti Alytuje, Kaune, Vilniuje baltomis žiedų žvakėmis buvo pasidabinę ne tik kaštonai, bet ir vyšnios, obelaitės, slyvos.
