Lietuvos upėmis nutekančio vandens kiekis ilgą laiką mažėjo, nes karštomis vasaromis būdavo maža kritulių, - teigė Aplinkos apsaugos agentūros upių baseinų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Aidukaitė.

"Visų pirma, upių nuotėkį sudaro kritulių vandens dalis, žemės paviršiumi ar po žeme nutekanti į upes. Lietuvoje vidutiniškai nuteka trečdalis kritulių, o kita dalis išgaruoja arba pasisavinama augalų", - GRYNAS.lt pasakojo D. Aidukaitė.

Gruntinio vandens dalis upių nuotėkyje sudaro vidutiniškai 58 proc., nelygu kokie gruntai upės baseine. Šio vandens lygis Lietuvoje kurį laiką laikėsi žemiau daugiamečio vidurkio, todėl upes jis maitino prastai. Be to, dėl šiltesnių orų intensyvesnis buvo upių garavimas.

„Metinis kritulių kiekis nekinta, tačiau jų mažėja šiltuoju ir daugėja šaltuoju metų laiku. Todėl vasarą upės nusenka stipriau negu anksčiau ir tai sustiprina nusekimo regimybę“, – kalbėjo D. Aidukaitė.

Anot upių baseinų valdymo specialistės, ateities klimato modeliai rodo, kad kritulių kiekis mūsų geografinėje platumoje turėtų didėti, todėl tikimasi ir upių pakilimo.

Pernai kritulių Lietuvoje iškrito 26 proc. daugiau už normą, todėl upių nuotėkis, kuris per paskutinius du dešimtmečius normą viršijo tik keletą kartų, praėjusiais metais už ją didesnis buvo net 19 proc. Per paskutinius 10 metų tai buvo ketvirti metai, kai upės nebuvo pastebimai nusekusios.

Trečdalis metų nuotėkio teko pavasario potvyniui, tačiau jo padidėjimui įtakos turėjo ir aukštesnis gruntinio vandens lygis.

Gerėja ekologinė būklė

Specialistai teigia, kad pastaraisiais metais gerėja ir upių ekologinė būklė. Tai esą vyksta dėl tikslingai mažinamos taršos iš miestų, statant ar modernizuojant miestų valdymo įrenginius bei mažinant taršą iš žemės ūkio.

Šiuo metu geriausios ekologinės būklės yra Minijos, Jūros, Žeimenos, Šventosios ir Merkio pabaseiniai - jie mažiausiai paveikti žmogaus veiklos.

Tuo metu prasčiausia upių ekologinė būklė - Nevėžio, Mūšos, Šešupės, Dubysos pabaseiniuose, kurie yra intensyvios žemės ūkio veiklos teritorijose.

Poveikio reikšmingumą didžiąja dalimi nulemia žemės ūkio veiklos intensyvumas. Didžiausias jis yra vidurio Lietuvoje, mažiausias – pietrytinėje šalies dalyje.