Gegutės savo kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus - kad jie nebūtų atpažinti ir išstumti, turi atkartoti tikrųjų lizdo šeimininkų kiaušinių spalvą bei raštą.

Dabar tyrėjai sukūrė modelį, leidžiantį „matyti paukščio akimis“ ir išsiaiškinti, kaip šeimininkai regi įsibrovėlės paliktas kiaušinių „klastotes“, praneša „BBC Earth“.
M. C. Stoddard
Buvau nustebinta, kokia komplikuotas ir subtilus yra imitavimo procesas, pažvelgus paukščių akimis.

Ši studija atskleidė „evoliucijos ginklavimosi varžybas“, kuriose nuolat dalyvauja gegutės, - joms išvystant geresnius gebėjimus kopijuoti, kiti paukščiai gerina sugebėjimus tokias kopijas atpažinti.

Mary Cassie Stoddard iš Kembridžo universiteto Zoologijos departamento su kolegomis atlikto tyrimo išvadas publikuoja žurnale „Evoliucija“ („Evolution“).

Ankstesni kiaušinių lukštų raštų tyrimai buvo atliekami skirtumus ir panašumus vertinant žmogaus akimi. „Tačiau paukščiai geriau mato spalvas nei žmonės - jie atskiria platesnį spalvų spektrą“, - aiškina M. Stoddard.

Tyrėjų komanda pasinaudojo spektroskopijos metodu, kad išmatuotų kiekį šviesos, atspindimos nuo skirtingų spalvų lukštų. Šiuos įvertinimus jie pavertė modeliu, rodančiu, kaip kiaušiniai atrodo paukščiams.

Nesena studija aptiko, kad kiaušinių atpažinimas yra pagrįstas jų išvaizdos savybėmis ir šitaip atmetama apie 40 proc. svetimų kiaušinių.
Studija atskleidė „evoliucijos ginklavimosi varžybas“, kuriose nuolat dalyvauja gegutės, - joms išvystant geresnius gebėjimus kopijuoti, kiti paukščiai gerina sugebėjimus tokias kopijas atpažinti.

Kad procesą išsiaiškintų smulkiau, M. C. Stoddard komanda studijavo 248 lizdus, kuriuose savo kiaušinius paliko gegutės.

Atėjus perėjimo metui, gegutės ieško vadinamųjų „tikslinių“ šeimininkų, į kurių lizdus dės kiaušinius. Pavyzdžiui, gegutė, savuosius kiaušinius paliekanti dūminės raudonuodegės lizde, deda melsvą kiaušinį, kuris žmogaus akimi atrodo identiškas „originalams“, bet šeimininkai jį vis tiek dažnai atpažįsta ir išstumia.

Mokslininkai mano, kad gegutės buvo priverstos išvystyti tokius aukštus kopijavimo sugebėjimus, nes raudonuodegės puikiai evoliucionavusio atskirti svetimus kiaušinius.

Tuo metu į erškėtžvirblio lizdą nusitaikiusi gegutė deda baltą kiaušinį rudais taškais, kuris nuo melsvų šeimininko kiaušinių skiriasi pastebimai. Bet, nepaisant tokio akivaizdaus spalvų nesutapimo, erškėtžvirbliai prisiima svetimą kiaušinį.

Toks erškėtžvirblio bei kai kurių kitų paukščių patiklumas nuolat trikdo biologus. Tyrimą atlikę mokslininkai mano, jog „naivūs“ lizdų šeimininkai, tokie kaip erškėtžvirblis, yra ankstyvose evoliucijos stadijose ir „prisiima svetimus kiaušinius, nes dar neišvystė gynybinių mechanizmų prieš parazitavimą“.

Kita teorija teigia, jog gegutės kiaušinių toleravimas kai kurioms rūšims gali būti geriausia strategija - jei kurios nors rūšies paukščių lizduose gegutė lankosi retai, paukščiai labiau rizikuotų išmesti savus kiaušinius, o ne svetimus.