Bambukai (lot. Bambusoideae) yra daugiamečiai, vienos iš gausiausių ir jauniausių miglinių (Poaceae) šeimos augalai. Jų priskaičiuojama apie 80 – 90 genčių ir 1000 – 1400 rūšių. Toks netikslus rūšių ir genčių skaičius įvardijamas todėl, kad moksliškai jie nėra pilnai ištirti dėl savo augimo būdo – žydi labai retai, o žiedo sandara yra vienas iš pagrindinių sistematikos požymių.
Savaime auga Azijoje (44 gentys), Amerikoje (21 gentis), Madagaskare (6 gentys), Afrikoje (3 gentys), Australijoje, Ramiojo vandenyno salose (po 2 gentis). Dauguma sumedėjusių bambukų yra iš atogrąžų ir paatogrąžių, bet 25 gentys randamos ir vėsesnio klimato srityse, dažniausiai Azijoje.
Bambukai nuo kitų augalų skiriasi tiek savo išvaizda, tiek augimo būdu. Yra labai populiarūs visuose kraštuose. Žinoma, ir Lietuvoje.
Kai kurie turi net lietuviškus vardus – bambukas (Bambusa), arundinarija (Arundinaria), galvabambukis (Cephalostachyum), žiembambukis (Chimonobambusa), madbambukis (Dendrocalamus), didbambukis (Phyllostachys), saza (Sasa), pusbambukis (Semiarundinaria), šeivabambukis (Pseudosasa) ir kiti.
Kaip matome, bambukais yra vadinami giminingi, įvairius vardus turintys, panašios išvaizdos augalai. Ant jų stiebų visada aiškiai yra matomi bambliai. Bamblius turi visi augalai. Tai yra vieta, kur tvirtinasi lapas, yra miegantis pumpuras, iš kurio išauga naujas ūglis. Bet tik kai kurių augalų, tame tarpe ir bambukų, bambliai ant stiebo yra ryškiai matomi kaip žiedo formos randai
Kitas požymis, būdingas bambukams (ir kitiems migliniams augalams) – jų stiebų tarpubambliai (dalis tarp bamblių) yra tuščiaviduriai.
Bambukų stiebai, dažniausiai, yra statūs, bet gali būti ir laipiojantys. Iš žemės pasirodęs ūglis auga labai greitai, kol pasiekia rūšiai būdingą aukštį. Ties bambliais stiebą dengia makštėti trumpaamžiai lapai, kurie atlieka daugiau apsauginę funkciją, o ne asimiliacinę. Todėl lapalakščiai yra maži ir balkšvi (turi mažai chlorofilo). Kai stiebai pasiekia rūšiai būdingą aukštį, sumedėja. Todėl bambukai yra vadinami medėjančiais augalais. Vienų rūšių bambukų stiebai tais pačiais metais, kitų – sekantį sezoną išsišakoja. Ties bambliais išauga plonos lapuotos šakos. Šitie lapai yra kotuoti, makštėti, lapalakščiai lancetiški. Tarp lapamakštės ir lapalakščio yra liežuvėlis , neleidžiantis į lapamakštės vidų pakliūti vandeniui.
Priklausomai nuo to, kaip auga šakniastiebiai, bambukai suformuoja sąžalynus (šiuo atveju labai plinta į šonus) arba auga krūmais po kelis stiebus.
Bambukų žiedai yra neišraiškingi ir žydi labai retai. Dažniausiai cikliškai kas 15 metų. Kartais net po 130 metų augimo. Peržydėję augalai, dažniausiai žūva, o nauji lėtai pradeda augti iš sėklų.
Bambukų nauda žmonijai yra didžiulė. Jų stiebai nuo seno naudojami statybose, jauni ūgliai maistui, lapai galvijų pašarui. Pandos maitinasi tik bambukų lapais. Dabar iš bambukų gaminamos tvirtos lentos, audiniai, kurie 3 – 4 kartus greičiau už medvilnę sugeria drėgmę, kokybiškas popierius, vaistai prieš infekcijas. Kaip dekoratyvūs augalai naudojami aplinkos želdinimui, šlaitų sutvirtinimui.
Suprantame, kad tuose kraštuose, kur šie augalai auga natūraliai, jie yra garbinami, nes tenkina visus žmonių poreikius. Apie juos kuriamos pasakos, kartais yra net sudievinami.
Plintant Rytų kultūrai (Japonijos, Kinijos), Lietuvoje bambukai taip pat tampa labai populiarūs. Pastatę kambaryje ar pasodinę sode bet kurią bambuko rūšį iš karto sukuriame rytietišką stilių.
Bet nepamirškime, Lietuvoje yra kitos klimatinės sąlygos ir visai kita kultūra.
Daug informacijos internete, įvairiuose žurnaluose galime rasti apie tikrų bambukų auginimą Lietuvoje. Prekyvietėse galime rasti nusipirkti jų sodinukų, kurie turėtų žiemoti Lietuvoje.
Kviečiu auginančius bambukus, pasidalyti savo patirtimi. Jei auginate bambukus lauke - atsiųskite el. paštu grynas@grynas.lt savo istoriją - kokią rūšį auginate, kaip augalams sekasi žiemoti, kurioje Lietuvos vietoje auga bambukas, kaip jį prižiūrite. Jei galite, pridėkite nuotrauką.
Pridedu sąrašą bambukų rūšių, kurios atspariausios yra žemoms temperatūroms. Bet atkreipkime dėmesį į tai, kad literatūroje yra nurodoma žemiausia temperatūra, prie kurios augalas išlieka gyvas. Natūraliose augimvietėse tokie temperatūros pažemėjimai yra trumpalaikiai. Pas mus tai tęsiasi mėnesį ir ilgiau. Be temperatūros augalų žiemojimui svarbus yra oro drėgnumas, vėjas, dirvožemis ir kt. sąlygos.
Tas bambukų rūšis, kurios nežiemoja, galima auginti kaip kambarinius augalus uždarose patalpose. Žinoma ir čia jų stiebai bus žemesni ir plonesni, nes yra visai kitokia Saulės spinduliuotė. Bet auga tikrai greičiau, negu kiti augalai. Statyti reikėtų šviesiose vietose, gausiai tręšti ir būti pasiruošusiais karpyti stiebus ir šakutes. Suformuoja kompaktišką lają. Labai originalus augalas, suteikiantis žavesio įvairių stilių interjeruose. Ypač rytietiškame. Tik vienas momentas nepatogus – nuolatos geltonuoja ir krenta lapai (jie yra trumpaamžiai).
Pagal literatūrą vienas iš atspariausių žemoms temperatūroms yra blizgusis bambukaitis (Fargesia nitida). Natūraliai auga 5 – 10 zonose.
Kiek teko skaityti apie bambukų auginimą Lietuvoje, rašoma, kad jie žiemą yra uždengiami, dažnai palikti pliki stiebai nušąla ir augalas atželia iš šaknų. Juos reikia sodinti užuovėjoje. Bet gal per eilę metų ,,užgrūdinsime“ ir be vargo galėsime bambukus auginti Lietuvoje.
O kol kas bambukais vadiname kitus, į juos tik panašius augalus.
Prekybos centruose bambukų pavadinimmu pardavinėjami susukti arba tiesūs stiebai, su gerai matomais bambliais. Tai dracenos (Dracaena sanderiana). Belapis stiebas išoriškai panašus į bambukų stiebą. Bet kai jis pradės augti, įsitikinsime, kad tai visai kitas augalas.
Lauke gerai žiemojančios iš Vidurio ir Pietų Japonijos kilusios reinutrės, anksčiau vadintos rūgtimis (rūgtinių – Polygonaceae šeima) taip pat dažnai yra vadinamos bambukais. Jos auga labai greitai, statūs stiebai pasiekia kelių metrų aukštį, o plinta greitai, kaip ir bambukai.
Lapai ir stiebai yra geras pašaras galvijams, o šakniastiebiai sukaupia tiek maistingų medžiagų, kad galima valgyti vietoj daržovių. Taip pat iš šakniastiebių gaminami vaistiniai preparatai naudojami sergant šlapimo pūslės uždegimu, šlapimo pūslės ir inkstų akmenlige, bronchitu.
Liaudies medicinoje varpučiais gydomas reumatas, podagra, odos ligos. Varpučiai maišomi su kitomis vaistažolėmis ir naudojamas net kepenų cirozės gydymui. Ar nevertas dėmesio ir pagarbos toks augalas?
Suprantu, jeigu pasodinsime kaimo sodyboje, būsime nesuprasti, nes aplinkui visur jo yra prižėlę. Bet jei pasodinsime daugiabučio namo dešimto aukšto balkone, tikrai sukurtume originalią aplinką. Ir priežiūra būtų paprasta – juk tai mūsų klimato augalas. Manau, žiemą nežūtų ir gėliapuodyje pasodintas. Aš jau pasisodinau ir rudenį pasidalinsiu su Jumis savo patirtimi.
Kai kurių bambukų rūšių atsparumas žemoms temperatūroms
Arundinarija Arundinaria fortunei (sin. Pleioblastus fortunei) –18° C
Arundinarija A. auricoma (sin. Pleioblastus viridistriatus) –20° C
Arundinarija A. fortunei (sin. Pleioblastus fortunei) –15 °C
Saza Sasa humilis –15 °C
Kraštuotoji saza Sasa vetchii –15 °C
Auksavagis didbambukis Phyllostachys aureosulcata ‘Harbin’ –24 °C
Auksavagis didbambukis Ph. aureosulcata ‘Spectabilis’ –25 °C
Pluoštinis didbambukis Ph. bissetii –25 °C
Saldusis didbambukis Ph. dulcis –25 °C
Lankstusis didbambukis Ph. flexuosa –25 °C
Kerotasis didbambukis Ph. humilis –26 °C
Juodasis didbambukis Ph. nigra ‘Boryana’ –24 C°
Juodasis didbambukis Ph. nigra ‘Henonis’ –24 °C
Plikasis didbambukis Ph. nuda –26 °C
Korėjinis didbambukis Ph. propinqua –24 °C
Kraštuotasis didbambukis Ph. rubromarginata –26 °C
Gajusis didbambukis Ph. vivax ‘Aureocaulis’ –26 °C
Blizgusis bambukaitis Fargesia nitida ‘Anceps’ –28 °C
Blizgusis bambukaitis F. nitida ‘Chenevière’ –26 °C
