Partrenkta stirna, iš lizdo iškritęs gandriukas, sužeistas ežys, vonioje įsitaisiusi gyvatė, po kiemą vaikščiojantis briedis. Ką daryti ir kur kreiptis, kai randate sužeistą laukinį gyvūną arba gyvūnas nusprendžia apsigyventi jūsų namuose?
Stirna bijo žmogaus
Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, jeigu ant kelio rastas partrenktas laukinis gyvūnas yra negyvas, apie tai reikia pranešti aplinkosaugininkams – to regiono aplinkos apsaugos departamentui ar rajono aplinkos apsaugos agentūrai.
Pagalbą sužalotiems gyvūnams bet kuriuo paros metu, bet kurioje Lietuvoje vietovėje turėtų teikti Lietuvos gyvūnų globėjų asociacija, laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą. Už tai ji iš valstybės biudžeto kasmet gauna 100 tūkst. litų.
„Jeigu partrenktas laukinis gyvūnas yra sužeistas, reikėtų skambinti nemokamu visą parą veikiančiu tel. 8 686 44828, o Vilniuje - 8 685 83845. Prie jų budi Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos atstovai“, - paaiškino R. Karnackaitė.
Jis pasakoja ir apie skaudesnius atvejus, kai laukiniai gyvūnai sukelia avarijas ir patys jose žūsta. „Stirnai gi nepasakysi, kad nebėgtų per kelią. Kita vertus, Žemė – visų mūsų planeta, - filosofuoja gyvūnų globėjas. – Kartais dar spėjame iki avarijos vietos nukakti, būna, kad vežama stirna nustimpa. Jeigu spėjame atvežti iki klinikos, veterinarijos specialistų konsiliumas sprendžia, ką daryti su gyvūnu.“
Jeigu, tarkim, stirna patiria vidinį kraujavimą, humaniškiausia ją „užmigdyti“. „Jeigu stirnos koja sužeista prieš kelias valandas, tai gydome, nes yra didelė tikimybė, kad gyvūnas pasveiks ir vėl galės gyventi laisvėje. Tačiau jei koja sužeista prieš savaitę, niekuo padėti nebegalime. O stirna su trimis sveikomis kojomis laisvėje neišgyvens“, - apgailestauja gyvūnų globėjas.
Kartą sužalotus ir pagydytus gyvūnus asociacijos darbuotojai perduoda į privačius rezervatus. „Stirnos greitai prie žmogaus pripranta“, - pastebi V. Gustaitis.
Briedis liuoksėjo per tvoras
Daug pavojingesnis gyvūnas už stirnas yra briedis. Pavojingesnis dėl savo dydžio. Susidūrimas su tokiu dideliu gyvūnu vairuotojui gali baigtis tragiškai.
Tačiau Vytautas Gustaitis prisimena ir linksmų istorijų, kaip Biržų rajone pernai briedis nusprendė pasivaišinti privačių namų kiemuose subrendusiomis rudens gėrybėmis.
„Įsivaizduokit, briedis priekinėmis kojomis atsiremia į tvorą, peršoka ją, pasigano po daržą ir keliauja per kitą tvorą. Gyventojai buvo beveik panikoje“, - prisimena V. Gustaitis.
Ne kartą ir ne du Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojams teko „gelbėti“ ir smulkius gyvūnus. „Antys su ančiukais nusprendė įsikurti prie Kauno pilies esančiame žiede. Eismas didžiulis, o vidury to srauto antys su ančiukais vaikšto. Na, mes ančiukus „susėmėm“ ir paleidom į šalia tekančią Nerį, antis paskui vaikus atskrido. Netrukus vėl mums skambina kauniečiai, sako – antis atgal į žiedą sugrįžo“, - juokiasi pašnekovas.
Prašo būti supratingus
Pasak kitos organizacijos – Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko Beno Noreikio, ne visuomet minėtoji asociacija visur spėja ir visus gyvūnus gelbėja. „Skambina gyventojai ir skundžiasi, kad specialistai neatvažiuoja gelbėti gyvūno arba siūlo atvežti jį patiems. Taip neturėtų būti. Tačiau visokių situacijų būna“, - įsitikinęs B. Noreikis.
V. Gustaitis prašo gyventojų supratimo. „Būna žmonių nepatenkintų ir tai suprantama. Neseniai vienas gyventojas skambino ir skundėsi, kad jo kieme nutūpė gulbė ir niekur iš jo neskrenda. Pusę dienos kalbėjomės telefonu. Patariau jam atidaryti vartelius, išvyti tą gulbę. Mes gi negalime į visus tokius skambučius reaguoti, tiesiog neturime tiek pajėgumų. Be to, skirstome darbus pagal prioritetus – pavyzdys galėtų būti pelikanas, kuris su vištomis gyveno. Paimkim lietuvišką varną, kuri, tarkim, į balkoną įskrido, ir neįtikėtinas Lietuvoje svečias – pelikanas, kurį reikia maitinti gyva žuvimi“, - aiškino V. Gustaitis.
Negirdykite paukščiukų
Tuo metu B. Noreikio vadovaujama draugija 7 metus teikė laukinių gyvūnų slaugos ir gelbėjimo paslaugas. „Per šiuos metus mes išgelbėjome 2,6 tūkst. gyvūnų, maždaug 54 proc. jų išgyveno. Su kitais sužalotais gyvūnais teko pasielgti humaniškai ir juos užmigdyti“, - apgailestavo specialistas.
Jis pasakojo, kad itin sunku slaugyti laukinius gyvūnus. „Įsivaizduokit sužalotą stirną. Ją reikia sutvarstyti, sugipsuoti, o ji blaškosi po patalpą, tiesiog daužosi į sienas. Ne visada mus lydi sėkmė, kartais stipriai sužalotą gyvūną tiesiog užmigdome“, - tęsia pašnekovas.
Anot B. Noreikio, Lietuvoje sužalojama daug įvairių gyvūnų – paukščių, ežių, lapių, stirnų, briedžių. Didžiąją dalį sudaro paukščiai.
„Atėjus pavasariui, kasmet vis prašau žmonių – jeigu randate iš lizdo iškritusį paukščiuką, nepersistenkite. Negirdykite jo vandeniu, nes mažylis susirgs plaučių uždegimu ir mes tikrai jo neišgelbėsime“, - pataria gyvūnų globėjas.
Jo skaičiavimais, laukiniams gyvūnams slaugyti ir juos išgydyti reikia maždaug 130 tūkst. litų. B. Noreikis įsitikinęs, kad tokios paslaugos turėtų būti 100 proc. remiamos valstybės. Gyvūnų globos draugija tokių paslaugų jau neteikia.
