Kelią pastojo vanduo
Paaiškėjus, kad ketvirtadienio naktį ant Kuršių marių ledo įlūžęs nuskendo žvejys, Pagalbos centrui ėmė skrieti įvairūs kaltinimai.
Esą naktį į nelaimę pakliuvę žvejai operatorėms bandė aiškinti, kad situacija ant ledo tapo pavojinga. Tačiau Pagalbos centro darbuotojai esą galėjo neįvertinti padėties.
Pirmasis pagalbos paprašęs žvejys paaiškino, kad ties kelio į Nidą 14 kilometru ant marių ledo atsivėrė properša ir jis negali grįžti į krantą.
Apie antrąją nelaimę, nusinešusią 51-erių Šakių gyventojo gyvybę, žvejai pranešė tiesiai pasieniečiams ir kariškių koordinaciniam gelbėjimo centrui.
"Vietiniai žino, kad šiose vietose per valandą gali atsirasti properšų. Ką tik perėjęs tvirtu ledu, po kurio laiko grįždamas išvysti atvirą vandenį. Taip nutinka dėl čia tekančių srovių ir šaltinių", – pasakojo Smiltynės gyventojas Remigijus Dailidė.
Neringiškiai ar žvejojantys klaipėdiečiai apie tokius "siurprizus" žino, o netikėtai išsimaudyti eketėje dažniausiai tenka atvykėliams žvejams.
"Mes ant ledo nelipame be virvės. Norime to ar ne, tačiau pirmiausia patys turime savimi rūpintis", – kolegas gėdijo smiltyniškis R.Dailidė.
Žvejojo visą naktį
Ketvirtadienio naktį properšos atkirstam žvejui niekas į pagalbą neatskubėjo. Pasieniečių laivas ant oro pagalvės dėl sangrūdų išplaukti negalėjo, kariškių sraigtasparnis nepakilo dėl rūko.
Valandą tirštame rūke klaidžiojęs žvejys vis dėlto išsiropštė į krantą.
Naktį Neringos pusėje žvejoję vyrai dienraščiui pasakojo, kad išsimaudžiusiųjų buvo ir daugiau.
"Visa bėda, kad pakilo rūkas, – eketes vos buvo galima įžiūrėti. Supratę, kad geruoju gali nesibaigti, pasukome atgal į krantą", – apie naktinius nuotykius pasakojo klaipėdietis Stasys.
Tačiau niekas iš Bendrojo pagalbos centro darbuotojų nesusimąstė, kad informacija apie nestabilų ledą Neringos pusėje gali baigtis tragedija. Pavieniai pranešimai buvo palaikyti nesvarbia informacija.
"Jei būtume žinoję, kad naktį buvo ir daugiau incidentų, būtume sprendę, kaip reaguoti. Yra įvairių būdų – galima siųsti patruliuoti iki ryto laivą ant oro pagalvės. Negalintiems pasiekti kranto galima pagelbėti nusiuntus ugniagesių automobilį. Iš kranto automobiliu apšvietus ledą, žvejams būtų buvęs orientyras, kaip sugrįžti saugiai", – versijas dėliojo Karinių jūrų pajėgų kapitonas leitenantas Antanas Brencius.
Įlūžo properšoje
Paryčiais ant marių plūstelėjo nauja žvejų banga, nė vienas jų nebuvo įspėtas sukti roges atgal.
Penktą valandą pirmuoju keltu į Smiltynės pusę iš Klaipėdos pajudėjo didelė žūklautojų minia.
Į sausakimšą keltą netilpo didelis žvejų būrys, prireikė papildomo reiso.
"Ryte turėjome net tris papildomus reisus, labai daug žvejų", – teigė Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas.
Pirmuoju keltu į Neringą persikėlė ir pirmoji šiemet marių ledo auka vėliau tapsiantis Romas Virvila. Kartu su šiuo vyru skubėjo dar du jo bičiuliai. Namus Šakiuose kompanija paliko apie pirmą nakties.
"Jis buvo aistringas žvejys, o poledinė žūklė jam buvo gerai pažįstama", – apie vyrą pasakojo žmona Skirmantė.
Vyrai, palikę automobilį kelkraštyje, ties 14 kelio Smiltynė–Nida kilometru, užsiropštė ant ledo.
Pirmasis ledu patraukė R.Virvila. Paskui jį sekė abu bičiuliai. Nepastebėję, kad pateko ant plonyčiu ledu užtrauktos properšos, vyrai įlūžo. Pirmasis panėrė Romas, paskui ėjęs šakiškis taip pat įlūžo. Trečiasis bičiulis puolė prie įlūžusio draugo. Kol vyrai išsikapanojo, Romas pradingo po ledu.
Pagalbos centrą aplenkė
Keltu atplaukusi dar viena žūklautojų minia ant ledo ropštėsi net nežinodama, kad paryčiais mariose jau nuskendo žmogus.
Tik išvydę laivą ant oro pagalvės "Viesulas", vyrai ėmė įtarinėti, kad kažkas atsitiko.
Vakar apie 11 val. narams pavyko rasti nuskendusio šakiškio kūną.
Kretingiškis Rolandas dienraščiui pasakojo, kad trijų įlūžusių vyrų per tirštą rūką net nesimatė.
"Tik išgirdome šaukiant, kad vyrai įlūžo. Puoliau skambinti 112. Operatorė liepė niekur jiems neiti", – pasakojo žvejys.
Pagalbos puolę prašyti ir kiti ant ledo buvę žvejai ėmė skambinti Pakrančių apsaugos rinktinės budėtojo telefonu.
"Su Pagalbos centru neįmanoma susikalbėti, kol išaiškini situaciją, gali po ledu atsidurti", – pyko žvejai.
Įspėjamieji ženklai
Šakiškiams padėjęs kretingiškis Rolandas stebėjosi, kad niekas daugiau į šią properšą neįsmuko.
"Juk galima ją pažymėti, aptverti ir kitaip paženklinti. Visa masė žvejų nuo kelio pajudėjo. Paskui juos dar ir kiti galėjo įsmukti", – nuomonę dėstė vyras.
Neringos savivaldybė vakar rytą pastatė įspėjamuosius ženklus, kad ledas – pavojingas. Policijos pareigūnai ėmė tramdyti pakelėje mašinas paliekančius vairuotojus.
"Sustabdyti šios masės neįmanoma. Ledas storas, tačiau yra daug properšų", – aiškino Neringos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas.
Situaciją komentuodamas Karinių jūrų pajėgų, kurioms pavaldus Koordinacinis gelbėjimo centras, atstovas A.Brencius tikino, kad negali vertinti Bendrojo pagalbos centro veiklos.
"Informaciją mes gavome iš dviejų šaltinių – apie nelaimę pranešė pasieniečiai, o vėliau mūsų budėtojui paskambino įvykio liudininkas", – pastebėjo A.Brencius.
Vakar Klaipėdos policija gavo ir vyro pasigedusios žmonos pranešimą, kad dar kovo 1-osios vakarą 44-erių jos sutuoktinis išėjo žvejoti stintų ir pradingo. Debreceno gatvės gyventojas ketino žvejoti Neringos pusėje.
"Ne mūsų reikalas"
Tai ne pirma kuriozinė situacija, susijusi su Bendruoju pagalbos centru. Prieš mėnesį Klaipėdoje siautus stipriai audrai, 112 pagalbos telefonu paskambinęs klaipėdietis pranešė, kad vieno daugiabučio kieme pavojingai kybo nutraukti laidai.
"Operatorė pareiškė, kad tai ne jų tarnybos reikalas ir liepė skambinti elektros tinklų darbuotojams.
Kita istorija nutiko Smiltynės gyventojui. Vyras, sužinojęs, kad Vėžaičiuose gyvenantį tėvą gali būti ištikęs insultas, puolė skambinti 112. Tačiau Pagalbos centro darbuotoja pareiškė, kad tai – ne jų reikalas.
Panikos apimtas sūnus bandė įtikinėti, jog Pagalbos centras turėtų pranešti ugniagesiams apie nelaimę, kad šie išlaužtų duris, prie kurių jau stovi medikų ekipažas.
Apie Pagalbos centro darbo kokybę atsiliepia ir kitos tarnybos. Kartą Nidos patruliai buvo nusiųsti į Taikos gatvę pasirūpinti gulinčiu žmogumi. Neradę nurodyto namo, vyrai Pagalbos centro paklausė, kokiame mieste įvyko nelaimė. Paaiškėjo, kad įvykio būta ne Nidoje, o Klaipėdoje.
Rolandas Milius, Bendrojo pagalbos centro vadovas
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius (BCP) pirmąjį pranešimą apie pagalbos poreikį gavo 2 val. 43 min. Asmuo, įvardijęs save žveju, paprašė pagalbos. Jis negalėjo tiksliai nurodyti, kokia jam pagalba reikalinga, sunkiai sekėsi su juo susikalbėti, nes galbūt buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Operatorei jis paaiškino, kad bando grįžti į krantą, bet suabejojo, ar priekyje nėra properšos. BPC pareigūnė pasiteiravo, ar jis turintis kuo pasišviesti kelią, ar žino, kuria kryptimi eina, ar mato krantą ir paprašė apibūdinti, kur yra. Sulaukusi atsakymų ir įvertinusi situaciją, operatorė patarė jam toliau neiti, o laukti gelbėtojų. Nedelsiant informacija buvo perduota gelbėjimo tarnyboms. Dar vienas skambutis apie pagalbos prašymą buvo gautas 6 val. 20 min. Neprisistatęs asmuo pranešė apie nuskendusį žmogų. BPC operatorei nurodęs apytikslę nelaimės vietą, dar informavo, kad reikalinga pagalba ir kitiems netoli nelaimės vietos esantiems žvejams.
Vėliau pasieniečiai informavo, kad dėl blogų oro sąlygų nėra garantuoti, jog sraigtasparnis pakils, o dėl ledo sangrūdų gelbėjimo laivas negalės pasiekti nukentėjusiųjų. Nuo vasario 18 d. visi telefoniniai skambučiai yra įrašomi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai iš Neringos savivaldybės teritorijos dėl techninių nesklandumų pagalbos skambučiai nepasiekia BPC Klaipėdos skyriaus. Tokiu atveju "pasiklydusį" skambutį gauna rajoninis policijos komisariatas, apie kurį BPC ne visada būna informuotas.
2011 m. buvo gauti keturi pranešimai apie į nelaimę ant Kuršių marių ledo patekusius asmenis. Šių paieškos ir gelbėjimo operacijų metu buvo išgelbėti 7 asmenys.
2010 m. vyko viena gelbėjimo operacija, kurios metu išgelbėti 5 asmenys.
2009 m. sausio–kovo mėnesiais vyko 11 gelbėjimo operacijų Kuršių mariose. Jų metu buvo išgelbėta 40 asmenų.
