Pavojingos užkrečiamosios ligos židinių pastebimai ėmė mažėti nuo 2006 metų pabaigos, nes tų metų pavasarį Lietuvoje pradėtas naudoti naujas kovos su pasiutlige būdas - oralinė vakcinacija, kai vakciną gyvūnas suvartoja kartu su paliktu jauku.
Tokia laukinių gyvūnų vakcinacija vyksta du kartus per metus. Šimtai tūkstančių jaukų su vakcinomis iš lėktuvų mėtomi pavasarį ir rudenį. Juos suėdę gyvūnai įgauna atsparumą mirtinai ligai.
2009 ir 2010 metais Mažeikių rajone nebuvo užfiksuota nė vieno pasiutligės atvejo. Tuo metu dar prieš keletą metų jų būdavo nustatoma iki penkiolikos.
„Dėl pasiutlige užsikrėtusių gyvūnų rajono gyventojai patirdavo žalos. Vieną kartą nugaišo penki pievoje besiganantys galvijai, kuriuos apkandžiojo pasiutlige sergantys usūriniai šunys“ – pasakojo A. Antanavičius.
Sigitas Šakenis, Pakruojo rajono VMVT viršininkas, informavo, kad prieš prasidedant oralinės vakcinacijos kompanijai rajone kasmet būdavo užregistruojama iki 30 pasiutligės atvejų. Dabar situacija pasikeitė: praėjusiais metais specialistai nenustatė nei vieno mirtinos ligos židinio.
Nei vieno pasiutligės atvejo praėjusiais metais neužfiksuota ir Tauragės rajone. Pasak Rimanto Rupšio, šio rajono VMVT viršininko, anksčiau pasitaikydavo metų, kai veterinarijos specialistai rajone nustatydavo iki 90 pasiutligės atvejų.
Molėtų rajone 2010 metais užfiksuoti du pasiutlige sergantys gyvūnai, o 2009 metais – nei vieno.
Atklysta iš Baltarusijos
Įdomius duomenis pateikė Linas Tiškus, su Baltarusija besiribojančios Utenos apskrities VMVT viršininkas.
„Pasiutligės pikas buvo 2006 metais, kai Utenos apskrityje per metus buvo užregistruoti 529 pasiutligės atvejai. Pradėjus barstyti jauką su vakcina, ligos židiniai ėmė tirpti. 2007 metais užregistruoti 44 pasiutligės atvejai, 2008 metais – 13, 2009 metais – 17, 2010 – 11“, - statistinius duomenis pateikė L. Tiškus.
Jis pabrėžė, jog visiškai išnaikinti pasiutligės Utenos rajone nepavyksta dėl kaiminystės su Baltarusija, kurioje vakcinacija per jauką, Lietuvoje finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, nenaudojama.
„Norint pažaboti pasiutligę pasienio zonoje, reikėtų jauko su vakcina primėtyti ir Baltarusijos teritorijoje, maždaug šimtą kilometrų į šios šalies gilumą, tuomet būtų sukurta tam tikra apsauginė zona“, - sakė L. Tiškus.
Jis užsiminė, jog Europos Komisijos atstovai derasi su Rusijos ir Baltarusijos pareigūnais, kad jauką būtų galima išmėtyti ir su Lietuva besiribojančiose šių šalių teritorijose.
