Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 procentais. Mokslininkai tvirtina, kad po tokio žemės „pagerinimo“ reikia keleto metų, kad ji būtų tokia pat derlinga, kaip prieš gaisrą. Gaisro metu dirvos paviršiuje padidėjusi temperatūra pakenkia gyvūnams, sunaikinamas dirvožemio humusas (puvenos).Tokiai dirvai reikia daugiau trąšų, ji sunkiau įdirbama, tampa neatspari erozijai ir sausroms.
Tikisi supratingumo Kupiškio priešgaisrinės tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai tikisi, kad šį pavasarį kupiškėnai bus supratingi, tvarkingi, nepažeidinės Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių. Nedegins nenupjautos pernykštės žolės, nendrių, augalų stagarų, seno šieno, šiukšlių atliekų, nepaliks be priežiūros degančių šiukšlių, laužaviečių, nemėtys kur papuola neužgesintų nuorūkų ar degtukų. Paisys, kad transporto priemonių bei žemės ūkio technikos išmetimo sistemos būtų tvarkingos.
Siekdami perspėti ir apsaugoti Kupiškio miesto bei rajono gyventojus, ūkininkus, sodininkų, garažų bendrijas, įmones, jų nekilnojamąjį turtą, primename, kaip elgtis su įvairiomis šiukšlėmis bei augalinės kilmės atliekomis. Pagrindinis reikalavimas – šiukšles išpilti tik į konteinerius bei sąvartynus.
Sausą žolę, lapus, nendres, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių, taip pat draudžiama deginamas šiukšles, lapus palikti be priežiūros. Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu, smėliu, žemėmis.
Taikoma baudžiamoji atsakomybė
Atėjus šiltesniems orams, norėsis išsikepti šašlykų ar kepsnių. Pagal Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip per 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų.
Taip pat primename, kad draudžiama ir sugrėbtas augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų.
Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, nepadaręs žymios žalos, užtraukia baudą piliečiams nuo 25 iki 250 litų, o pareigūnams – nuo 100 iki 2000 litų. Už nepilnamečių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.
Taip pat norėtume priminti žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kad jie, pastebėję savo žemėje ražienų deginimą, privalo gesinti ugnį. Jei žemės savininkai, naudotojai ar valdytojai to nedaro, jiems gali būti skirta bauda nuo 50 iki 300 litų nepriklausomai nuo to, kas gaisrą jų žemėje sukėlė. Jei dėl piliečio neatsargumo sukelto gaisro būtų sugadintas svetimas turtas ir padaryta didelė turtinė žala kitiems asmenims, kaltininkui, pažeidusiam priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį, ir grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų bei tektų atlyginti padarytus nuostolius.
Pamatę degantį nors ir kelių kvadratinių metrų žolės plotelį, jį užgesinkite patys, nesvarbu kieno žemėje dega, nebūtinai kvieskite ugniagesius. Jei atsitiko taip, kad pieva ar miškas pradėjo degti dėl jūsų kaltės ar neapdairumo, žinokite, kad vienintelis būdas išvengti bausmės arba ją sušvelninti – drąsiai gelbėti degantį objektą visomis priemonėmis. Tai geriausias sprendimas, naudingas jums, gamtai ir mums visiems.