Prasidėjęs atlydis silpnina ant vandens telkinių užsitraukusį ledą, kuris suskilti po kojomis gali labai netikėtai, perspėja ugniagesiai. Tačiau jie pabrėžia, kad žvejai, net ir kelis kartus įlūžę, tokius perspėjimus leidžia pro ausis. Gelbėtojams pasitaiko ir įlūžusių automobilių, kuriais ant ledo suka ekstremalių pojūčių mėgėjai. Tuo metu gyventojus ugniagesiai įspėja, kad į vandenį įsmukti galima ir vaikštinėjant telkinio pakrante.

Lietuvoje po gilaus sniego prasidėjęs atodrėkis silpnina ant vandens telkinių užsitraukusį ledą - jis vietomis plonėja, tampa korėtas. "Kartais atrodytų, kad storis - pakankamas, bet pats ledas būna korėtas, todėl ir netvirtas. Daug kur ant upelių ir upių jis išvis sunykęs", - aiškina Gintautas Druktenis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas.

Anot jo, šiemet ugniagesiai jau išgelbėjo vieną įlūžusį žmogų ir ištraukė pirmą skenduolį. "Po Naujųjų metų dar buvo šalčiai, ledo storis laikėsi pakankamas. Šitie gelbėjimai - tai mūsų statistika. Kitur traukia patys gyventojai, arba žvejui bando padėti kiti žvejai", - nurodo G. Druktenis.

Anot jo, ant vandens įlūžta be priežiūros palikti vaikai, taip pat pasitaiko, kad prasmenga visas automobilis, kurį ant ledo pasuka ekstremalių pojūčių mėgėjai, tačiau dažniausiai perspėjimų nepaiso žvejai. "Fanatikai", - apibūdina G. Druktenis, nurodydamas, kad darbymetis ugniagesiams - prasidėjęs stintų žvejybos sezonas ar ankstyvas pavasaris, kai žvejai bando ant besitraukiančio ledo užlipti "paskutinį kartą".

"Daugiausia įlūžta rizikuojantys žvejai. Nepaiso perspėjimų net ir tie, kurie patys jau buvo ne kartą įlūžę. Ir po mūsų skelbiama informacija atsiranda tų pačių žvejų komentarai, kad jiems nesvarbu - jie ėjo, eina ir eis. Jei vienas kitas išgirsta, ką sakome, tai labai gerai", - aiškino G. Druktenis.

Per praėjusią kalendorinę žiemą ugniagesiams ant ledo teko atlikti 88 operacijas, per kurias išgelbėjo 17 žmonių, iš jų - 2 vaikus, ištraukė 23 skenduolius. G. Druktenis sako, jog sunku nusakyti, ar žmonių sąmoningumas ant ledo auga, ar ne, nes žiemos būna labai skirtingos. "Buvo kelios iš eilės, kai ledas beveik neužsitraukė - ir nelaimių buvo mažiau, bet tai nebūtinai susiję su žmonių sąmoningumu", - aiškino jis.

Tačiau G. Druktenis nurodo, kad bent kai kurie žvejai pasirūpina gersnėmis gelbėjimosi priemonėmis. "Čia savaime taip progresuoja, bet dabar jie turi ir neskęstančių kostiumų, gelbėjimo liemenių, o anksčiau buvo tik peikena ir dar kartais - virvelė, kurią buvo galima numesti kitam žvejui", - kalbėjo jis.

G. Druktenis pabrėžia, kad gyventojams atsargiems reikia būti ne tik lipant ant vandens telkinio ledo, bet ir vaikštinėjant jo pakrantėmis. "Kai taip šlapia, galima nesunkiai nuo upės pakrantės žemyn nuslysti - reikia elgtis atsargiai", - nurodo jis.

Ugniagesiai skelbia, jog ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad išsilaikytų grupė žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas - netvirtas.

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kyla šaltiniai.

"Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo", - pataria gelbėtojai.

Įlūžus, anot jų, negalima pasiduoti panikai. "Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą", - teigiama ugniagesių patarimuose.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamais duomenimis, ledas Nemune šiuo metu - su properšomis, tačiau Kuršių ir Kauno mariose jo storis tebeviršija dvidešimt centimetrų.