Jose urėdijos ir medžiotojai maitina tūkstančius gyvūnų. Pagalbos prašoma ir gyventojų.
Miškininkai sako, kad sniego storis miškuose siekia pusmetrį, neguodžia ir sinoptikų prognozės. Todėl baiminamasi, kad iki pavasario neišgyvens ir daugiau miško žvėrių, o aplinkos ministras jau paragino medžiotojus atsisakyti medžioklių su varovais.
„Stirnoms ypatingai sunku. Praėjo lijundra, susidarė ledo pluta, ant kurios sniego užberta, ir prisikasti prie maisto sunku. Apskritai judėti miške sunku“, – teigia Šiaulių urėdas Stasys Pališkis.
Miškininkai ir medžiotojai jau gruodį Lietuvoje įrengė keletą tūkstančių šėryklų stirnoms, šernams, elniams ir kitiems žvėreliams.
„Tai yra papildomas šėrimas ir šernų, ir stirnų, kurios negali atsikasti. Elniams didelės problemos nėra, nes jie matinasi šakelėmis ir dar turi ką pavalgyti“, – sako medžioklės plotų prižiūrėtojas Gytis Pyragas.
Į šėryklas vos ne kasdien vežamos bulvės, grūdai, įrengtos druskos laižyklos su mineralais ir vitaminais. Anot medžiotojų, be žmonių pagalbos gyvūnai neišsiverstų.
Medžiotojai sako, kad jų sukauptos atsargos jau senka, todėl prašoma ir gyventojų pagalbos. Jeigu kas nors turi atliekamo maisto – morkų, bulvių ar grūdų – prašoma jas atvežti į girininkijas.
„Kreiptis reikia į artimiausią girininkiją visoje Lietuvoje, ir girininkija parodys, kur galima tai padaryti, kad žvėrys rastų ir būtų tinkamai pamaitinti“, – patarė Šiaulių urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas.
Kaimo žmonių miškininkai prašo pririšti ir palaidus šunis, kurie neretai mirtinai nuvaiko nusilpusius žvėris.
