Biržų rajono agentūra gavo telefoninį pranešimą, kad Biržų rajono Kirkilų kaimo apylinkėse, vienoje iš Kirkilų ežerėlių salų, yra pasikabinusi pelėda.

Nuvykęs į nurodytą vietovę Biržų rajono agentūros specialistas ėmė ieškoti "pasikabinusios“ pelėdos. Ieškojimą palengvino tai, kad salose medžiai buvo gana reti ir kas natūralu žiemą – be lapų. Netrukus vienoje iš salų buvo pastebėta ore kabanti pelėda. Tik priėjus per porą dešimčių metrų paaiškėjo tokia nenatūrali pelėdos būsena. Pelėdos vienas sparnas buvo apsivyniojęs žvejybiniu valu, o kitas valo galas buvo apsiraizgęs ant juodalksnio šakos. Į spąstus pakliuvęs paukštis kabojo maždaug 6 m aukštyje virš kranto linijos. Atsivežtų kopėčių aukščio neužteko paukščiui išlaisvinti. Teko susirasti ilgą šaką, kurios pagalba, pasilipus ant kopėčių, buvo pasiektas valas į kurį buvo įsipainiojusi pelėda ir apvyniojus jį apie pagalį buvo nutrauktas. Reikėjo saugoti, kad pelėda nenuskristų su laisvuoju valo galu, nes tada atsirastų tikimybė jai vėl kur nors įsipainioti.

Nuvyniojus apie sparną apsivyniojusį valą pelėda buvo apžiūrėta ar nėra kitų sužalojimų ir jų neradus buvo paleista. Tačiau paukštis paskridęs kelias dešimtis metrų nusileido ant ežerėlio ledo. Tada ją puolė pilkųjų varnų pulkelis. Teko pelėdą apginti nuo plėšrūnių kol atsigavusi pati nenuskrido į pakrantės krūmynus.

Viso to nebūtų įvykę jeigu žvejai tvarkingai susirinktų žvejybinius įrankius.