Evoliuciniai procesai gali vykti daug greičiau nei buvo manyta. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad lašišos geba itin greitai keisti savo genus. Nauja žuvų karta jau gali turėti kitokias genetines savybes nei kiaušinėlius padėjusi motina, rašo dailymail.co.uk.
Tyrimas vykdytas keliose dirbtinėse veisyklose. Kiekvienoje jų buvo sukurtos skirtingos aplinkos savybės (temperatūrų skirtumai, užterštumo lygis ir pan.), o jose padėti tos pačios šeimos lašišų kiaušinėliai. Skirtingose sąlygose besivysčiusios žuvys įgavo skirtingų savybių, kurios padėjo geriau prisitaikyti prie augimo aplinkos, tačiau lašišų vaisingumas buvo sumažėjęs.
„Genetiniai pokyčiai joms leido geriau išgyventi, bet pratęsti giminę joms tapo sunkiau. Mes dar nežinome kodėl taip įvyko“, - komentavo Oregono valstijos universiteto (JAV) zoologijos profesorius Michaelis Blouinas.
Mokslininkai tikėjosi, kad genetiniai pokyčiai žuvyse nutiks tik po kelių kartų, bet jie aptikti jau pirmoje lašišų kartoje. „Pasirodo, kad evoliuciniai procesai nebūtinai turi vykti tūkstančius metų“, - sakė studijos autorius Markas Christie.
Šis atradimas gali paaiškinti tai, kodėl vykdant kai kurias lašišų populiacijos atstatymo programas nepasiekta gerų rezultatai. Siekiant atstatyti žuvų kiekį, paprastai jos veisiamos žuvų fermose, kartais net kelios kartos, o vėliau tūkstančiai žuvų paleidžiama į laukinę gamtą. Pastebėta, kad jos nesusilaukia daug palikuonių. Naujasis tyrimas sufleruoja, kad galbūt paleidžiamose lašišose jau buvo genetinių pakitimų vaisingumo sąskaita.
Kol kas vienintelis aiškus pakitimas yra žuvų gebėjimas gyventi ir toleruoti itin didelius būrius „kaimynių“. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti ir kitus pokyčius ir pakoreguoti veisyklų struktūras veikimo metodiką taip, kad šios kuo mažiau įtakotų žuvų evoliucinius pokyčius. Taip būtų išsaugoma lašišų genetinė informacija ir jos paleistos galėtų sėkmingai daugintis.
