Kiekvienais metais vis garsiau skambantys perspėjimai apie pernykštės žolės deginimo pasekmes, atrodo, ištirpsta kartu su sniegu. Nors už tai gresia didelės baudos, liepsnos liežuviai pridaro žalos gamtai ir kartais patiems degintojams (sudega pastatai ir t.t.), ugnimi „apsitvarkyti“ nusprendžiančių žemės savininkų atsiranda kiekvieną pavasarį.

Kaltas apsileidimas

Sugrįžusį pavasarį Lietuvoje kasmet primena ne tik malonūs jo ženklai, bet ir iškart po sniego nutirpimo žemės savininkų pradedama deginti žolė. Kai kuriems tai atrodo įprasta ir natūralu, tačiau specialistai su tuo griežtai nesutinka – taip ne tik kyla didesnių gaisrų pavojus, bet ir pakenkiama aplinkai.
Apklausa

„Tokie gaisrai, savaime suprantama, neigiamai atsiliepia augmenijai ir gyvūnijai. Kai kurie žemės savininkai galvoja, kad kai jie nudegina žolę, po to ji greičiau sužaliuoja, nes jai nereikia dygti pro pernykštę nudžiuvusią žolę. Taip, greičiau, tuomet jie anksčiau išvaro ganytis gyvulius, tikėdamiesi sutaupyti pašaro. Tačiau tokia žolė yra beveik bevertė – joje beveik nėra maistingųjų medžiagų“, - perspėjo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas.

Jis svarstė, kad toks žmonių elgesys galbūt atkeliavo iš Lenkijos – šioje šalyje kai kuriose vaivadijose toks būdas tvarkyti žemę iki šiol leidžiamas. „Tačiau iš tikrųjų tai nėra kažkoks savitas tvarkymosi būdas, tai tiesiog apsileidimas – tingiu susitvarkyti, nusišienauti, geriau padegiau ir man gražu“, - ironizavo jis. 

Pagauti sunku

Dėl neatsakingų žolės degintojų kenčia ne tik gyvūnai ar augalai, bet ir žmonės. Ugnis išsiplečia į miškus, kitas pievas, sodybas, sudega pastatai, ypač, jei buvo palikti be priežiūros.
G. Markauskas
Žolės deginimas nėra kažkoks savitas tvarkymosi būdas, tai tiesiog apsileidimas – tingiu susitvarkyti, nusišienauti, geriau padegiau ir man gražu.

„Šiais metais tokie gaisrai masiškai dar nekilo. Pernai pirmoji banga buvo jau per kovo 11-osios savaitgalį. Per visus metus gaisrai atvirose erdvėse sudarė 35,7 proc. visų gaisrų – tai buvo daugiau nei 4300 gaisrų. Skaudžiausia, kad kasmet tokiuose gaisruose žūva ir žmonės“, - apgailestavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Gintautas Druktenis.

Gaisrų sukėlėjams drausminti kasmet organizuojamos įvairios akcijos, imamasi prevencinių priemonių. „Organizuojami įvairūs reidai, bandome informuoti gyventojus, netgi tariamės su kunigais, kad jie pamokslų metu išaiškintų žmonėms, kad tokie dalykai yra negerai, - pasakojo G.Markauskas. – Visgi, pagauti padegėją yra gana sudėtinga. Juk žmogus, padegęs žolę, nestovi ir nežiūri, kaip ji dega“.

Už žolės deginimą piliečiams gresia baudos nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams – nuo 400 iki 1200 Lt. Piniginė bauda nuo 100 iki 600 Lt gresia žemės savininkams, nepranešusiems apie tokius aplinkos pažeidimus. Viena iš veiksmingiausių prevencinių priemonių – už deginamą žolę atimama Europos Sąjungos parama. Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, pernai paramos dėl to neteko 60 pareiškėjų.

Gaisrų smarkiai mažėjo

Specialistai džiaugiasi, kad nors pernai gaisrų buvo gana nemažai, jų skaičius buvo apie 40 procentų mažesnis nei užpernai. „Tikimės, kad nemažai prisidėjo priemonės, kurių ėmėmės, bet daugiausia visgi lemia oro sąlygos. Nors pernai vasarą buvo mušami karščio rekordai, didelių gaisrų pavyko išvengti dėl smarkių liūčių“, - neslėpė G.Druktenis. Tačiau vien gesinti gaisrų pievose ugniagesiams pernai teko važiuoti 2825 kartus.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje nudegę plotai siekė 178,16 hektaro, nustatyti 64 pažeidėjai, baudų skirta už 7493 Lt, padaryta žala aplinkai vertinama 18791,44 Lt.

Gyventojai, pastebėję degančią žolę, raginami skambinti pagalbos telefonu 112. “Pirmiausia gaisrą reikia gesinti, o po to bus ieškoma atsakingų“, - sakė G.Markauskas.