Žolė ant stogo? Turbūt šeimininkas seniai nustojo rūpintis savo būstu. O gal kaip tik atvirkščiai? Originali idėja ir gyventojų rūpestingumas namą paverčia išskirtiniu. Apželdinti stogai mūsų šalyje dar neįprasti, tačiau sudomina vis daugiau lietuvių, rašo „Lietuvos rytas“.

Iš eklektiškai išsidėsčiusių, tačiau išpuoselėtų sodo namelių šalia Raseinių vienas išsiskiria. Ne tuo, kad medinis, kad veja išpuoselėta aplink jį. Prie kitų namelių aplinka išpuoselėta dar kruopščiau.

Žvilgsnis pirmiausia krypsta į šlaitinį šio namelio stogą. Ant jo veša pieva. Pati tikriausia pieva – gėlės, drugeliai ir vešli žolė.

Kaunietis, 43 metų verslininkas Vytautas Čimelius atremia kopėčias į stogo atbrailą ir pakviečia užlipti aukštyn. Ant šio stogo jautiesi taip pat kaip ant žole apaugusios kalvelės.

Tuo metu ekologinio ūkio šeimininkas Dainius Makštutis šio pavasario sėją Genių kaime (Alytaus r.) baigė neįprastai – užlipęs ant tvirtai suręsto medinio namo stogo jis bėrė vienmečių svidrių sėklas.
Galima žemę su sėklomis užkelti maišuose. Galima kloti specialų tinklelį ar imtis modernių priemonių – naudoti specialią kelių sluoksnių sistemą, kuri užtikrins, kad visoje stogo vejoje drėgmė pasiskirstys tolygiai. Galima ir paprastai – prisiplėšti jau brandžios žolės velėnos ir sukloti ją ant stogo.

Keista? O kas sakė, kad stogo danga būtinai turi būti kieta? Žemė, žolė namą apsaugo nuo šalčio žiemą ir kaitros vasarą, ir tokio namo šeimininko niekas neapkaltins neekologišku požiūriu.

Žolė ant V. Čimeliaus namelio stogo nepjauta, neišpuoselėta, kaip veja aplink namą, tačiau šeimininkas tvirtina, kad taip ir turi būti. Tokia šio stogo idėja, kurią jis parsivežė iš Norvegijos.

Tik štai ant stogo išdygo medelis. Ko gero, reikės jį išrauti, nes šaknys gali prakiurdyti hidroizoliacinę dangą.

„Man tik gaila buvo žiūrėti, kai praėjusią vasarą per karščius dalis žolės nurudavo. Tuomet viskas. Ji sužaliuos tik kitais metais. Nors stogą, kai reikia, palaistau, matyt, ten vanduo nepasiekė”, – pasakojo Vytautas.

Žolė ant stogo niekuo nesiskiria nuo vejos šalia namų. Iš tiesų ji ir atkeliavo tiesiai nuo žemės. Pasikasti velėnos neįprastą namą statyti sumaniusiam kauniečiui leido vienas sodininkas, įsikūręs kaimynystėje.

„Kasėme velėną, tarsi kokias plyteles vežėme iki namo, o tada kranu užkėlėme į viršų ir paklojome. Man padėjo keli kolegos, su kuriais Norvegijoje tokius stogus jau esame įrenginėję. Iš tiesų darbas gana paprastas, tik reikia žinoti kai kuriuos niuansus”, – aiškino V.Čimelius. Uždengti stogą velėna užtruko dieną.

Sodininkui, leidusiam pasikasti velėnos, kaunietis atskleidė, kad ja dengs stogą, bet tas, matyt, ne iš karto suprato. O supratęs nustebo ir paprašė atlygio už tokią stogo dangą. Šimto litų užteko.

Apželdinti šlaitinį ar plokščią namo stogą yra ne vienas būdas. Galima žemę su sėklomis užkelti maišuose. Galima kloti specialų tinklelį ar imtis modernių priemonių – naudoti specialią kelių sluoksnių sistemą, kuri užtikrins, kad visoje stogo vejoje drėgmė pasiskirstys tolygiai.

Galima ir paprastai – prisiplėšti jau brandžios žolės velėnos ir sukloti ją ant stogo, rašo „Lietuvos rytas“.