Toks pasiūlymas aktyvistų iškart pasmerktas kaip „visiškai beviltiškas“, rašo „The Telegraph“.
Vis dėlto Billas Clarkas, vadovaujantis Broom’s Barn tyrimų centrui, nurodė, kad terminų pakeitimas padėtų vartotojams suprasti mokslo procesus ir šitaip būtų laimėtas milijonų žmonių, kurie GM atžvilgiu dabar nusiteikę skeptiškai, pritarimas.
„Jei prieš penkiasdešimt metų tėvams būtum pasakęs, kad jų vaikui suleisi vakcinos nuo tymų, būtum baisiai nuskambėjęs. Dabar tai laikoma būtinu dalyku. Tačiau jei mes kažkiek viruso įdiegiame į augalą, iškart sakoma, jog tai baisu“, - lygino jis.
„Mums reikia naujos kalbos. Galbūt vakcinacija ar skiepijimas visuomenę baugina mažiau“, - kalbėjo B. Clarkas, savo pasiūlymą aptaręs su britų Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento pareigūnais.
Pasisakydamas Oksfordo žemės ūkio konferencijoje, mokslininkas teigė, jog be visuomenės pritarimo GM britų fermos nepajėgs patenkinti augančios populiacijos poreikių bei kovoti su vandens trūkumu bei prastais nemodifikuotų javų derliais.
Broom’s Barn tyrimų centras yra Rothamstedo, pirmaujančio šalies žemės ūkio tyrimų centro dalis. Rothamstedo tyrėjai yra suskaičiavę, kad 1888 metais, prieš mechanizuoto žemės ūkio laikus, vidutinis britų ūkiuose augintų kviečių derlingumas siekė dvi tonas iš hektaro. Iki 1958 metų jis padvigubėjo iki keturių tonų, o 1988 pasiekė 8 tonas.
„Tačiau nuo tada toliau nepažengta. Kviečių derlingumas per paskutinius 15 metų augti nustojo. Lygiai kaip ir kukurūzų, miežių ir rapsų visoje Europoje. Mums reikia didžiulė įsikišimo į augalų genetiką, jei norime pamatyti pastebimų pasikeitimų derlingume“, - sakė B. Clarkas.
Tačiau jo kreipimąsi atakavo Peteris Melchettas, Dirvos asociacijos strategijų vadovas. „Tai didžiausia krūva desperatiško šlamšto, apie kokią tik esu girdėjęs. Ir jie jau yra bandę tai daryti. Devintajame dešimtmetyje niekas nebuvo girdėjęs apie GM, tai buvo vadinama genetine inžinerija ir jie manė, kad skambės švelniau, jei bus pervadinta GM. Tai nesuveikė tada, nesuveiks ir dabar“, - teigė jis.
P. Melchettas pridūrė, kad, priešingai skiepams, viruso injekcijomis keičiama augalų DNR.
B. Clarkas nurodė: „Bet kodėl turėtum prieštarauti, jei kažkiek viruso prijungiama dirbtiniu būdų, kai gamtoje visas, nefragmentuotas virusas atakuoja augalus ir dauginasi“. Anot jo, pasinaudojus „vakcinacija“, galima sunaikinti grėsmingas augalų ligas.
GM augalų ūkiai komerciniams tikslams daug kur Europoje nėra leidžiami, tačiau jų daugėja JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Indijoje. Dauguma vartotojų apklausų rodo, kad jie nepritartų taisyklių švelninimui Europoje.
