Šalies Vyriausybė neseniai patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Jis rengtas ilgai, net 8 metus. Kuo pateisinamas toks savotiškas rekordas? - Savaitraščio "Žaliasis pasaulis" žurnalistas Augustas Uktveris kalbina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotoją Romą Pakalnį.
- Iš tikro, ilgokas laiko tarpas. Tai paaiškinama, nes keitėsi daugelis teisės aktų (teisinė aplinka) nuo tos datos, kai buvo (1994 m.) patvirtinta Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas). Visi pasikeitimai nulėmė: reikėjo iš naujo įvertinti Kuršių nerijos nacionalinio parko raidą. Tai susieta ir su gyvenamomis teritorijomis (penkios gyvenvietės), ir su negyvenamomis, t.y. lankomomis skirtingo režimo teritorijomis (rezervatai, draustiniai ir kt.).
Gyvenamosiose teritorijose esama nemalonių problemų ir iš praeities. Padaryta įvairių pažeidimų išduodant leidimus statyboms, vykdant jas ir darant įvairius pažeidimus (statinių skaičiai, aukščiai ir kiti parametrai). Dėl to Vyriausybės komisija, sudaryta 2011 m. pabaigoje, atliko didžiulį darbą. Reikėjo įvertinti keliasdešimt objektų. Vieni - visiškai neteisėtai pastatyti (turėtų būti griaunami), nes nebuvo ir 1994-ais tvirtintame generaliniame plane.
- Kokius tariamus minusus įžvelgs vadinamieji plėtros Kuršių nerijoje puoselėtojai, norintys Neringoje statyti vienokius ar kitokius pastatus?
- Laikas kai ką ir sunaikino, tad kai ką galima ir atkurti. Štai Nidos centrinėje aikštėje, šalia dabartinio savivaldybės pastato, sovietmečiu apstatyta prastų plytų namais, nesusietais savo architektūra su šia saugoma teritorija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ir numatoma, ką galima padaryti kitaip. Istorinėse Kuršių nerijos schemose (brėžiniuose) juk yra parodyta, kas kur buvo iki 1940 metų. Iš to aišku, kur ir ko reikėtų siekti. Atlikus tradicinės architektūros analizę. (Pašnekovas rodo kompiuterinę laikmenų atmintinę, kurioje įrašytas architektų darbas „Kuršių nerijos architektūrinio paveldo išsaugojimas: tyrimai, rekomendacijos pastatų statytojams ir savininkams“ - red. pastaba.)
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą patvirtinus turėsime vengti to melo, kuris buvo nuolatos. Kokio botelio statyba išvirsta į kotedžų statybą. Jachtų uoste (jei vadinamas uostu) neturi būti kuriami kokie viešbučiai ar pan.
- Viskas atsiranda, kai valdininkai, valstybės tarnautojai už nieką neatsako... Jei atžagaria ranka pasirašoma, į ją kai kas gal buvo patekę...
- Norėčiau čia cituoti Seime užrašytą J. Basanavičiaus frazę: „Jeigu tauta neatsikvošės...“ Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir skirtas visų atsikvošėjimui: ir valdininkų, ir investuotojų, ir vietos gyventojų. Džiaugiuosi, jei Nidoje atsiras ir nedidelis Jūros terapijos centras, jei kelio barstymui reikalingų medžiagų (nebūtinai druskų) sandėlis iš Juodkrantės bus iškeltas į nuošalesnę vietą...
... nors verslininkai tuoj užtrimituos: kas menkų apimčių - neekonomiška!..
Kuršių nerijoje viskas neekonomiška, nes čia erdvės tikrai nedaug... Čia nėra vietos visų žmonių fantazijų įgyvendinimui. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ir bus siekiama išlaikyti žvejų sodybų, vilų stilistiką, žvejybos tradicijas.
- Kuriantys įstatymus ar poįstatyminius dokumentus neretai užsimena apie įvairius saugiklius. Kartais jų ir nepastebėsi... Ar tokių saugiklių esama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane?
- Vyriausybės pavedimu bus sudaroma darbo grupė, kuri įvertins ir buvusiųjų pareigūnų, specialistų klaidas. Manau, jog teks už kai ką ir konkrečiai atsakyti. Reikės pagalvoti, kaip elgtis su tais, kurie praeityje kažką blogai nusprendė.
Greta visų tarnybų veiklos yra ir Lietuvos įsipareigojimai UNESCO Pasaulio paveldo centrui dėl Kuršių nerijos, nes ji įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą kaipo kultūrinis kraštovaizdis. Jo raidą valstybė (kultūros paveldo institucijos, kai kalbama apie centrines gyvenvietes; už periferijas atsako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) privalo stebėti, atsiskaityti Pasaulio paveldo centrui.
- Reikia ilgėtis padoraus biurokrato, kuris vadovautųsi tik įstatymų raide. Ar pavyks - ilgėtis ir surasti?
- Turi pavykti, nes kam tada reikėjo tvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Tiesa, visai neseniai Susisiekimo ministerija reiškė tam tikrą „ilgesį“ aerouostui ties Nida. Rastas kompromisas. Bus aviacinė lauko aikštelė būtiniausioms reikmėms tenkinti.
- Gal tam yra ir juridinis gruntas?
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis teigia, jog nacionaliniuose parkuose draudžiama statyti aerodromus. Susisiekimo ministerija primygtinai spaudė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane aerodromas figūruotų. Tačiau tai kertasi su minėtuoju Saugomų teritorijų įstatymu. Viskas būtų galima, jeigu gyventume neteisinėje valstybėje. Kur link mes eisime? Sunaikinsime tarptautinės reikšmės saugomą teritoriją.
Aviacinė lauko aikštelė (mažiems lėktuvėliams atskristi ir pakilti) gali būti. Toji aikštelė juk gali būti net pievoje.
- O navigacinė įranga? Juk takas pakilimui-nusileidimui ties Nida jau yra?
- Ženklai reikalingi. Nedideliems lėktuvėliams to ir pakanka. Greta kita ko, minėtosios aikštelės turi ir savo aprašą, kuris suvokiamas ir aviacijos specialistų, ir teisininkų, nes įrašytas ir atitinkamuose įstatymuose.
Beje, Juodkrantėje, ties Gintaro įlanka, stūkso vadinamasis druskų sandėlis. Netinkamoje vietoje, kurioje galėtų atsirasti koks gintaro gavybą iliustruojantis muziejus. O sandėliui druskai laikyti reikėtų Kuršių nerijoje kitos vietos, kur nors greta ne tokios reprezentacinės teritorijos, sąvartyno ar pan. Parinkome vietą greta rekultivuoto sąvartyno, prie stambių gabaritų atliekų aikštelės.
- Grįžkime prie tariamai legalių (ar tariamai nelegalių) statinių. Klausantis Vyriausybės kanclerio lyg ir formavosi manoji nuomonė: niekas nebus griaunama?
- Juodkrantėje, gražioje vietoje stūksojo nedidelis nameliukas. Iškilo trys. Jei vadovaujamės Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, reikia sugrįžti į pirminę stadiją.
Kita vertus, jei buvo pirkimai-pardavimai, jei visa tai buvo teisėta, reikia tai aptarti atitinkamoje juridinėje terpėje. Ką daryti su žmonėmis, kurie sandorius atliko teisiškai nepriekaištingai, viskas užregistruota, įregistruota?.. Ypač, jei žmonės - niekuo dėti...
Neringos miesto meras gal neatsitiktinai kalba: turi būti kompensuota, jei jau kas griaus...
Turi būti kompensuojama, jei savininko pusėje viskas yra teisėta (nors anksčiau statinys ir iškilo neleistinai ar neleistinoje vietoje). Jei esama pažeidimų, sprendimai yra skirtingi. Yra objektų, kuriuos pardavė Valstybės turto fondas. Asmuo nusipirko, kuo tas asmuo dėtas. Ar valstybė jį turi apgauti?..
Ir dar. Daugelis žino vadinamuosius Neringos garažus, virš kurių atsirado patalpos gyvenimui, kai kas garaže ir registruotas! Ar taip gali būti valstybėje ne karo sąlygomis? To būti negali!.. (Ar Vilniuje garažai ne laikini? Ar kas juose yra registruoti?). Gėda visiems, kurie tuo užsiėmė (kartais garažuose registruota net ir profesūra!). Kodėl valstybinę žemę reikėjo išnuomoti net 99 metams ir visiškai neatsižvelgiant, kaip ta žeme naudojamasi?
Būtų mano valia, sakysime, Juodkrantės garažų vietoje statyčiau kokį centrą konferencijoms ar kitus kuršių tradicijomis būdingus pastatus. Bet statyčiau taip, kad nebūtų pažeisti greta esančių kopų apsaugos interesai.
- Reikėtų atšaukti sandorius, nes...
- ... visa žemė Kuršių nerijoje yra valstybinė! Tačiau nėra praktikos nutraukti nuomos sutartį, jei piliečiai elgiasi pavyzdingai... Teisinės problemos...
- Esate UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos pirmininkas. Jei kalbėtumėte kaipo šis pirmininkas, ar nurodytumėte, jog Kuršių nerijai atsirado grėsmė būti išbrauktai iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo?
Tiesa, pradžioje Neringos miesto savivaldybės vadovai manė, jog niekas neturi kištis, jog jie viską geriausiai apie savo valdas žinantys. Įtikinome, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas skirtas ne vien Neringai, o visai Lietuvos valstybei (ir Neringai, žinoma).
Patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, iki birželio vidurio svarstomas Neringos detalusis planas. Atsiranda dviejų dokumentų sąveika, teigianti, jog padėtis turi keisti iš esmės.
- Baigiantis pokalbiui norėčiau pasitikslinti: ar Rusijos Federacijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje taipogi vadovaujamasi dokumentu, panašiu į Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą?
- Panašius dokumentus turi ir Rusija, kuri yra įsipareigojusi apie juos reguliariai pranešti Pasaulio paveldo centrui. Vardan bendros veiklos suderinamumo. Žinoma, iš Maskvos žvelgiant, Kuršių nerija yra menkutė teritorija. Tačiau šį rudenį, rugsėjo mėnesį Vilniuje vyks seminaras, kur kartu su Rusijos specialistais aptarsime bendras visos Kuršių nerijos dabarties ir ateities perspektyvas. Seminaro išdavos atsidurs Pasaulio paveldo centre, nes Lietuvą (kaip ir Rusiją) šis centras įpareigoja bendram veikimui.
Baigiant pokalbį, negalima nepaminėti tų pareigūnų ir specialistų, kurie diskutavo, ginčijosi, ieškojo sprendimų ir kompromisų. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nebūtų patvirtintas, jei ne Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, skyriaus vedėjos Vitalijos Valantiejienės ir jaunesnių kolegų atkaklumas, Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus ir savivaldybės darbuotojos Gražinos Žemaitienės atidumas, atsakingas Neringos savivaldybės tarybos narių požiūris į priimamus sprendimus, jei ne Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pagalba, Aplinkos ministerijos vadovų reiklus nuoseklumas. Argumentuotai diskutuota net Vyriausybės pasitarimuose ir baigiamajame posėdyje. Visų neišvardinsi, tačiau bendros pastangos galų gale patvirtino strateginius Kuršių nerijos nacionalinio parko būsimosios raidos kelius. Visi, kas tuos kelius rengė, manau, tikisi sklandesnės, gyvybingesnės ateities.
- Dėkoju už pokalbį.