Tokių ūkių dydis svyruoja nuo 5 iki 500 hektarų, tarp jų yra ir patyrusių, ir pradedančiųjų žemdirbių, praneša projektą kartu su Lietuvos ornitologų draugija paskelbęs Baltijos aplinkos forumas.
Ina Jamantienė, ūkininkė iš Molėtų rajono juokauja maniusi, kad prisidėjus prie projekto, į jos pievą bus paleista iš kitur atvežtų griežlių, tačiau iš tiesų, anot jos, reikėjo "sutvarkyti krūmais apaugusią natūralią pievą ir kasmet puoselėjant laukti į ją sugrįžtančių paukščių".
Dar vienas šio tinklo ūkių – Nemuno deltoje, kur pailsėti stabteli tūkstančiai migruojančių paukščių. Drėgnus ir atvirus plotus besirenkantys saugomi pievų paukščiai – griežlė, meldinė nendrinukė ar stulgys visame pasaulyje nyksta dėl to, kad jų buveinės nenaudojamos užkrūmija, arba, priešingai, – jose pernelyg intensyviai ūkininkaujama.
„Apleistų pievų Rusnėje yra šimtai hektarų. Gal tai, ką darome, ir lašas jūroje, bet jei vienas, kitas žmogus taip prisidės, turėsime šį kraštą gražesnį“, – įsitikinęs Petras Lengvinas iš Uostadvario kaimo. Jis pernai pradėjo šienauti 13 hektarų buvusių apleistų itin šlapių Nemuno deltos pievų, o biomasę, kuri netinkama pašarui, ketina panaudoti kraikui ruošti arba kaip biokurą.
Prie projekto taip pat prisijungė ūkininkai Telšiuose, Kauno rajone, Biržuose ir kitur.
„Žemės nėra tiek, kiek nori, tad tenka išnaudoti kiekvieną plotelį. Intensyviai veiklai panaudoti tuos plotus būtų sudėtinga, tačiau ekstensyviai veiklai jie puikiai tinka. Už tų pievų tvarkymą gauname šiek tiek išmokų ir dar pasigaminame papildomo pašaro bei pakratų. Nedideliu tankiu ganomi gyvuliai nepadaro didelės žalos nei paukščiams, nei toms pievoms, todėl nauda visokeriopa“, – pranešime cituojamas Vytautas Stankevičius, ekologinio pieno ūkių Biržų rajone šeimininkas.
Projekto organizatorių nuomone, tokių ūkių tinklas dar galėtų plėstis.
