Skandalas dėl teršiamos upės kilo neseniai, kai Raseinių rajono aplinkosaugininkai gavo pačių ariogaliečių skundą. Tik tada ir paaiškėjo, kad Ariogala iki šiol neturi valymo įrengimų ir nežino, kada juos turės.
Daugybė taršos šaltinių
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas sako, kad pasidomėti Dubysos vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradėjome aiškintis, iš kur ši tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuolat. Ėmėme naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją įteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upių pakrantėse. Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buitinėmis atliekomis, ir visos tos neišvalytos nuotekos patenka į Dubysą.“
Kanalizacijos sistema, kai į drenažo sistemą buvo prijungtos nuotekos ar kanalizacijos vamzdis išvestas tiesiai į Dubysos šlaitą, Ariogaloje veikė, rodos, nuo 1960-ųjų, kada atkutę žmonės ėmė statytis namus ir pratintis prie patogumų, trobose įsirengdami vonias, dušus, tualetus. Vieni gyventojai savarankiškai vamzdžius į Dubysos šlaitą tiesė, kiti kooperavosi: kelių namų nuotekos bėgo į vieną šulinį, o iš ten – į Dubysą.
G.Tamašauskas pastebi, kad dalis gyventojų nė nesuvokė, jog teršia gamtą, mat anais laikais jie buvo prisijungę prie kadaise buvusios duonos kepyklos valymo įrengimų trasos. Ten nuotekos būdavo kažkiek sulaikomos, nusodinamos. Tačiau ši nuotekų sistemos teritorija seniai yra privatizuota.
Nei paleisti, nei pakarti
Aplinkosaugininkams ėmus naršyti Dubysos pakrantes, į talką atėjo ir patys gyventojai. Jie „įskundė“ Dubysą teršiančius kaimynus, tad aplinkosaugininkams beliko „išrašinėti“ baudas. Nubaustųjų buvo dešimtys. G.Tamašauskas sako, kad teršėjai bus ne tik nubausti piniginėmis baudomis, bet jiems teks ir užsandarinti vamzdžius bei tučtuojau spręsti nuotekų šalinimo problemą.
G.Tamašauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šiol valdžios institucijos nėra išsprendusios Ariogalos vandenvalos problemos. O patys ariogališkiai guodėsi esą nei paleisti, nei pakarti, nes jie jau yra girdėję apie į Ariogalą ateiti turinčią ES fondų paramą. Sako, kad netgi buvo įvardyti konkretūs metai, kada tai bus daroma – 2008-ieji. Tuo metu meru buvo Kęstutis Skamarakas. Jis ne kartą tuo klausimu buvo susitikęs su gyventojais ir net projektas buvo parengtas.
Nė vienas mūsų kalbintas Ariogalos gyventojas nesišiaušė prieš civilizuotą nuotekų tvarkymą, bet visi pageidavo aiškumo: „Jei žinotume, kad pažadėtos nuotekų šalinimo sistemos nebebus, patys spręstume problemą: kastume nuotekų išgriebimo duobes, rengtume savo valymo įrenginius ir kt. Bet jei projektas bus prikeltas, kam tuomet tos išlaidos?“
Savivaldybė tyli
Atsakymo, kada bus pradėtas vandenvalos įgyvendinimo projektas, ieškota Raseinių rajono savivaldybėje. Jos atstovui spaudai Sigitui Gudžiūnui buvo pateikti klausimai apie tai, ar projektas nepamirštas, kuriam laikui atidėtas jo įgyvendinimas, kokia to projekto vertė ir kieno lėšomis (vietos ar ES) bus finansuojamas. Tačiau atsakymų Ariogalos bendruomenė nesulaukia iki šiol. Gal bent aplinkosaugininkai iš savivaldybės gavo kokios naujos informacijos apie šį ore plevenantį projektą? „Ne, – sakė G.Tamašauskas. – Nieko negavome, nieko negirdėjome. Mes dirbame savo darbą, toliau ieškome teršėjų ir vieną po kito likviduojame taršos židinius.“
Reikia tik noro
G.Tamašauskas atkreipia dėmesį: „Ariogaloje yra nauji, našūs, prieš porą metų pradėti eksploatuoti nuotekų valymo įrenginiai, kurie tikrai susidorotų su visomis miestelio nuotekomis. Prieš tai buvo neefektyvūs, seno tipo, bet juos rekonstravo ir jie dabar yra tikrai geri. Tad gyventojams reikia tik noro.“
Dalis Ariogalos gyventojų mano, kad dėl Dubysos taršos buvo per ilgai nuolaidžiaujama: „Pripažinkime, kad mūsų žmonėms kartais reikia ir botago. Dažnas skaičiuoja skurdžias savo šeimos pajamas ir Dubysos sąskaita taupo. Juk nuotekų duobės išsėmimas nepigiai kainuoja. Bet mums labai nepatinka ir kiti įvairūs mokesčiai, kuriuos keikiame, stename, bet mokame. Mokame todėl, kad yra griežta tvarka. Ir šiuo klausimu reikėjo griežtumo, tvirtos aplinkosaugininkų pozicijos.“
Gamtos taršos problemą būtų galima lengvai ir greitai išspręsti. Pasak kai kurių gyventojų, užtektų pareigūnui užeiti į kiekvienus namus ir paklausti, kur, ponas, padedi nuotekas? Per vieną dieną visi Ariogalos teršėjai būtų išaiškinti. Pašnekovai akcentavo, kad vienkartinis aplinkosaugininkų pasirodymas naudos niekam neatneša, nes nubaustojo nuotekų duobė po keleto savaičių vėl būna pilna, vėl per jos viršų viskas teka į pakalnę.
Aplinkosaugininkai sako, kad probleminių „taškų“ yra ir daugiau: Betygala ir Girkalnis, Nemakščiai ir didžioji dalis Viduklės, Kaulakiai ir Šiluva.
