„Jei, pavyzdžiui, prie stiklinės namo sienos stovi medis, paukščiams jis yra apgaunanti miško iliuzija. Tam tikromis aplinkybėmis, jei yra blogesnis matomumas arba kitokios kritinės sąlygos, sakykime, kai pasirodo koks nors plėšrūnas, ar paukščiai yra pabaidomi, jie, neturėdami kur slėptis ar palaikydami tą statinį mišku, labai greitai skrenda į sieną, atsimuša ir dažniausiai žūva", - sako Vilniaus pedagoginio universito profesorius Petras Kurlavičius.
Jo teigimu, paukščių kūnas taip sudėtas, kad jei atsimuša į labai kietą kliūtį galva ar snapu, dažniausiai lūžta kaklo slanksteliai. „Tokių žuvimų yra labai daug, ypač, jei statiniai yra kur nors miško ar želdinių fone“, - pasakoja prof. P. Kurlavičius.
Profesoriui įstrigo prieš kelerius metus girdėta istorija, kai Vilniaus senamiesčio medyje, kuris stovėjo šalia banko su stikline siena, apsigyveno septynios sniegenos.
Žmonės mėgdavo stebėti pro langą, kaip jos lesa uosio sėklas, visiems suteikdavo daug džiaugsmo. Tačiau kartą paukščius kažkas pabaidė. Išsigandusios sniegenos puolė ieškoti, kur slėptis, tačiau šalia jokio kito medžio nebuvo, todėl visos dideliu greičiu lėkė į stiklinę pastato sieną. Šešios sniegenos iškart žuvo, tik viena likusi pajėgė nuskristi.
„Ten dirbančios moterys po to verkdamos pasakojo, kad geriau jau tą medį būtų nukirtę, nors prieš tai labai kovojo dėl jo išsaugojimo“, - pasakojo jis.
„Žmogus priėmė neekologišką sprendimą, sukūrė tokį neišmintingos veiklos precedentą, dėl kurio nukentėjo paukščiai, aplinka. Žmonės turi labai daug rūpesčių ir gali tokius dalykus palaikyti smulkmenomis, bet jei tokių žuvimų yra daug, paukščiai tiesiog pradės nykti, ką jau dabar labai aiškiai pastebime“, - sakė VPU profesorius.
