Seimas ketvirtadienį nusileido prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimui iš naujo svarstyti Miškų įstatymą, kuriuo parlamentarai prieš kelias savaites buvo pasiryžę leisti privačią miško žemę dalinti į mažus sklypus ir, pakeitus paskirtį, atstatyti juose sodybas, ankstesnį jų buvimą įrodžius archyviniais dokumentais.
Nerijus Udrėnas, D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas, ketvirtadienį Seime teigė, kad tokios pataisos sudaro prielaidas „sudarkyti natūralų kraštovaizdį“ ir suteikia naudos tik nedidelei grupei žmonių.
Balsuodami parlamentarai D. Grybauskaitės reikalavimui įstatymo pataisas svarstyti iš naujo nusileido kone vienbalsiai - 102 balsais prieš vieną, tačiau dalis Seimo narių smarkiai kritikavo šalies vadovės argumentus.
„Jei praturtėjimas - 30 kvadratinių metrų namelis, tai jis praturtės. O gal tiesiog atvažiuos, kastuvą atsiveš ir viską prižiūrės? Jūs norite, kad Lietuvoje kuo daugiau kampelių būtų apleista“, - sakė „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentaras Jonas Ramonas, kalbas, kad sodybų statytojai ims reikalauti specialių kelių, pavadinęs „absurdu“ ir „stebuklais“.
Konservatorė Dalia Kuodytė, vienintelė balsavusi prieš, piktinosi, kad iš naujo grįžtant prie svarstymo, elgiamasi „nekorektiškai ir ciniškai“.
„Žmonių kalba šnekant, buvusių sodybų negalės atstatyti tiesioginiai jų savininkų palikuonys. O kaip jos užaugo miškais? Tai buvo sovietinių represijų pasekmė“, - kalbėjo D. Kuodytė. Anot jos, toliau svarstant įstatymą, užsitęstų „įžeidinėjimas ir erzinimas“.
Jei „prieš“ būtų balsavusi parlamentarų dauguma, įstatymo pataisos būtų laikomos nepriimtomis.
Dabar jos bus svarstomos iš naujo posėdyje po savaitės.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal Seimo anksčiau priimtą įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.
„Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai - ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas", - savo veto yra paaiškinusi D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme - įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.
Prezidentės manymu, visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi ir esą miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.
Įstatymą svarstant Seime jam savo nepritarimą yra pareiškę ir žaliųjų organizacijų atstovai, tačiau palaikymą reiškė privačių miškų savininkai. Anot savininkų, įstatymo pataisų vilkinimas – tik apsimestinis rūpestis miškais ir gamta, o iš tiesų žmonės stumiami nuo nuosavų žemių ir norima, kad jiems priklausanti žemė realiai niekada nepriklausytų.
„Įstatyme numatyta, kad jei žmogus miško teritorijoje stato namą, turi atsodinti tokią pat miško dalį arba įnešti pinigų į miškų fondą, todėl statybos miškuose ne mažintų, bet didintų miškingumą“, - GRYNAS.lt yra sakęs Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas.
Miško žemės plotas Lietuvoje šių metų sausį siekė 2,17 mln. hektarų. Palyginti su pernykščiu sausiu, jis padidėjo 10 tūkst. hektarų. Šalies miškingumas - 33,2 proc.
