Kokia nauda iš to rūšiavimo? Kur ką mesti? Kokie turi būti pirmieji žingsniai? Tai tik dalis klausimų, kurie kyla mąstantiems, ar jau laikas pradėti rūšiuoti atliekas ar ne. GRYNAS.lt ėmėsi naujo eksperimento ir surado tris savanorius, kuriuos įtikino imtis atliekų rūšiavimo namuose. Visi savanoriai niekada nebuvo to darę, tad jų pirma patirtis yra neįkainojama vertybė neapsisprendžiantiems.
Astos įspūdžiai ir mintys po eksperimento
Pasiūlymą pradėti rūšiuoti priėmiau kiek skeptiškai. Nesu ir nebuvau nusiteikusi prieš rūšiavimą, tiesiog pačiai to imtis niekada nekilo mintis, o jei kildavo pasimiršdavo tarp darbų ir poilsio. Niekada rūšiavimu specialiai nesidomėjau ir turėjau tik miglotas žinias nuo ko reiktų pradėti ar, kur ką mesti. Nesinorėjo per daug ir gilintis, juolab, kad eksperimento trukmė - tik viena savaitė.
GRYNAS.lt peržiūrėjau kelis video reportažus ir perskaičiau pora straipsnių apie rūšiavimą. Tuo mano žinių gilinimas ir baigėsi. „Didžiąsias“ šiukšles (plastiką, stiklą, popierių ir maisto atliekas) žinojau, kur mesti, bet labai detalus rūšiavimas privertė susimąstyti apie smulkesnes ar iš kelių medžiagų pagamintas atliekas. Kaskart reikėdavo gerai pagalvoti, į kurį konteinerį, ką mesti.
Didžiausias atradimas man buvo tai, kad metalą reikia mesti į plastiko konteinerį. Ankščiau net nesusimastydavau apie tai, kuris konteineris tam skirtas, nes paprastai ant jų nerašoma, kad į geltonąjį turi keliauti metalinės atliekos. Kitas dalykas, kuriam nebuvau pasiruošusi – tai taros plovimas: tam reikia skirti šiek tiek laiko ir, žinoma, kainuoja vanduo :) Labai nustebino, kad į popieriaus konteinerį negalima mesti kartoninių dėžučių nuo picų, nes, prisipažinsiu, iki šiol jas ten mesdavau...
Savaitė prabėgo greitai (kaip ir visos savaitės). Pora kartų teko nešti jau surūšiuotas atliekas į kitame kieme stovinčius konteinerius. Kai susimąstau, ankščiau buvo paprasčiau – viską į vieną maišą ir iš tolėliau švyst į bendrą konteinerį. Bet ties tuo švyst nėra tokio pasitenkinimo, kaip po vieną metant šiukšles į geltoną, žalią ar mėlyną konteinerius. Tai darydama jaučiausi kažkaip gerai, lyg daryčiau tikrai labai gerą darbą. To nepabandę negalėtų šito suprasti, bet jau vien dėl to reiktų pamėginti rūšiuoti. Pagalvokite – šiukšlių nešimas atneša džiaugsmą – ar kada galėjot apie tai pagalvoti?
Įsitikinau, kad rūšiuojant tikrai pastebimai sumažėja šiukšlių keliaujančių į buitinių atliekų konteinerį. Net nesusimąstydavau, kiek vietos gali užimti vien pakuotės, nes galėčiau prisiekti, kad bent 50 proc. visų šiukšlių tikrai yra įvairiausios pakuotės. Dalis draugų mano pasiryžimą toliau rūšiuoti sutiko skeptiškai, neva, vistiek jokios naudos, bet pats faktas, kad bent per pusę mažiau šiukšlių iš mano namų nukeliaus į sąvartyną man užtektina paskatina tai tęsti. Norom nenorom ir save prigaunu galvojant apie aplinkos teršimą apskritai, apie vartojimo mastus ir viso to pasekmes. Imti mokame, o duoti jau sunkiau.
Po eksperimento GRYNAS.lt komanda manęs dar kartą paklausė, ar verta pradėti rūšiuoti ir dabar galiu tvirtai pasakyti, kad verta. Pradedantiesiems patarčiau iš karto pasiruošti atskirus kibirus su užrašais, drąsiai imti rūšiuoti akivaizdžiausias šiukšles ir pasistengti mesti kuo švaresnė tarą. Informacijos internete rūšiavimo tema manau netrūksta, tad visus atsakymus į klausimus rasite, o visų svarbiausia – kuo daugiau žmonių rūšiuos, tuo greičiau visuose kiemuose atsiras rūšiavimo konteineriai, tuomet man mažo šiukšlių nešimo džiaugsmo nebereiks eiti patirti į kitą kiemą. :)
