- Viešame aptarime pasisakėte prieš Lajų tako statybas Anykščių šilelyje. Kodėl? Jūs įžiūrite gamtosaugines ar moralines problemas?
- Mano nuomonė nesutapo su rajono valdžios nuomone. Valdžios nuomone, kiek supratau, gautus 3 milijonus reikia panaudoti. Iš to tikimąsi kažko... Aš už tai, kad tie milijonai geriau tegul ateina į Anykščius nei į Molėtus. Nesu prieš... Tie lajų takai - diskutuotinas reikalas. Visi jie turi pusiau pramoginį pobūdį, jokio ten pažinimo nėra.
Meras tegul nekalba, kad čia bus ekologinis takas - iš 30 metrų aukščio jokių žolelių neįžiūrėsi. Esmė tako - reginių pasižiūrėti. Sakau, protėvių šauksmas - tų, kurie anksčiau medžiuose buvo. Grįžimas į medžius viduje priimtinas. Gamtos šauksmas, genetiškai. Noras į medžius užlipti, sugrįžti. Todėl lajų takai gali būti populiarūs. Dabar jų dar labai nedaug. Kiek man pavyko surinkti informacijos, yra 12 takų pasaulyje ir tai dauguma jų Vokietijoje. Vokiečiai apskritai yra radikalūs, laisviau tokius dalykus leidžia.
Pažiūrėt iš viršaus visada įdomu. Pats esu praėjęs porą - trejetą takų, efektas yra. Protėvių šauksmas atgimsta. Bet tai inžinerinis įrenginys, „gargaras", kuris tęsiasi šimtus metrų. Ne šiaip vienas bokštelis. Ir nėra jis toks nekaltas, kaip įsivaizduoja. Tai dalykas, dėl kurio reikia kažką paaukoti. Ir galima paaukoti, ir aš nesu prieš. Tegul būna pagaliau ir šilelyje. Sunku ir tiksliai pasakyti, kurią Anykščių šilelio dalį Antanas Baranauskas apdainavo.
Tai, ką dabar vadiname šileliu, aišku, yra didesnė teritorija, nei A.Baranausko autentiškas plotas. Bet, mano durna nuomone, Puntuką tai jis tikrai apdainavo. Išeitų, jog Puntuko apylinkės yra šerdinė šilelio zona. Ir ją urbanizuoti!? Juk praktiškai urbanizacija vyksta. Yra ne tik tas takas. Statys didžiulį lankytojų centrą prie jo, bokštą. Trys objektai! Urbanistinis komplektas. Ir gana stambus. Jis eina į šilelio širdį. Urbanizuojam šitą širdį. Morališkai žiūrint Anykščių šilelis yra asociacinis kraštovaizdis.
Pasaulio pavelde pripažįstamas toks kultūrinis kraštovaizdis, kurio vertė - per asociaciją su literatūros kūriniais, per prisiminimus. Jo vertė kultūrinė, ne gamtinė. Gamtinės vertės jis ypatingos neturi. Jei ne A.Baranauskas, tas šilelis būtų buvęs draustinėlis ir tiek. Čia ir yra ta nacionalinė vertė - per asociaciją, kad jis mūsų tautos, žemės simboliu tapo. Ir nežargstykim mes to simbolio 20 ar 30 metrų žėgliais. Neikim, bent jau į jo širdį. Čia jau moralė.
Mano nuomone, ciniška tokius planus turėti. Esu pritrenktas, kad mano mokinė ir kolegė Rūta Baškytė pritaria šiam reikalui (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė - red. past.). Neringoje vyksta teroras - dėl 20 centimetrų kraigo teismus daro, o čia staiga einama su tokia urbanizacija.
Regioninio parko direktorius šias statybas inicijuoja. Kad meras inicijuotų, normalu. Meras nori, kad pagausėtų lankytojų, pagyvėtų kraštas, judėjimas vyktų. Aš merą suprantu. Bet saugomų teritorijų tarnybos ir regioninio parko nesuprantu. Gerai, turim pinigų, tai dedam į Anykščius, bet negi negalima rasti tinkamos vietos. Kad ir tam pačiam šilelyje. Kodėl ne prie Anykščių miesto? Kur urėdijos pastatas, ten irgi valstybinis miškas. Ką jie man pliurpia, kad ten privatūs miškai. Pažiūrėjau žemėlapyje. Ir prie Kavarsko, žiūriu, žemėlapyje valstybinio miško gabalas. Irgi miestas, šaltinis. Ir Kavarskui pagyvinimas būtų. Kodėl ten negalima?
- Meras kalba, jog Puntuko aplinka šiaip ar taip jau sudarkyta: asfaltas nutiestas, trinkelės išklotos...
- Merui čia taip atrodo... Objektas superlankomas. Jei ten būtų vieškelis, nebūtų geriau. Ten yra vadinamieji neišvengiami nuostoliai. Prie tokios intensyviai lankomos vietos turi būti gera infrastruktūra, tada lankytojai mažiau kenkia. Jei sako, kad Puntuko aplinka - suniokota, tai kam pribaigti? Tai kas buvo padaryta yra neišvengiami dalykai. Privažiavimas turėjo būti, nes vienaip ar kitaip žmonės būtų ėję, būtų trypę, buvę dar baisiau. O Lajų takas tai jau nebūtinas, čia jau „raskažis".
- Ką manote apie Lajų tako projektą?
- Projektas... Nežinau, kokia komisija nugalėtojus rinko, kokie ten prizai buvo. Kai pirmą premiją duoda projektui, kuris antiįstatyminis, kuris pažeidžia normatyvus. Nesinorėjo to sakyti. Gaila buvo tų „bachūrų", kurie dar „durnavoti", nesinorėjo jų gniuždyti... Tačiau statiniai regioniniuose parkuose turi turėti regioninės architektūros pobūdį, nors savo forma. O dabar negana to, kad jo forma šizofreniška, trikampė. Ji nefunkcionali. Joks padorus, profesionalus architektas neprojektuos tokio daikto. Kur ją kiši, ten juk nieko neįdėsi. Nesveikas pastatas. Energetiškai nesveikas.
Kai renkami bjauriausi pastatai, paprastai tokie patenka į dešimtuką. Visokie trikampiai... Jie pripažįstami kaip bjaurumo simbolis. Kubistiniai eksperimentai... O dabar į šilelį grūda tokį pastatą 500 kvadratų. Jis prieštarauja įstatymams, parko nuostatams. Tas projektas turėjo būti atmestas. Jau nekalbu apie Dovydo žvaigždę. Čia gi ne Izraelis...
