Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas bei suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 hektarų valdas.

Prezidentės teigimu, tokios pataisos sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai bei niokojimui ir apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal Seimo anksčiau priimtą įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.

„Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai - ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas", - išplatintame pranešime žiniasklaidai cituojama D. Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme - įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.
D. Grybauskaitė
Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai - ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas.

Itin reta išimtimi, pasak Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 hektarų valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Anot D. Grybauskaitės, miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Prezidentės manymu, visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi ir esą miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.

Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti valstybės interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginiams valstybės projektams įgyvendinti.

Įstatymą svarstant Seime jam savo nepritarimą yra pareiškę ir žaliųjų organizacijų atstovai, tačiau palaikymą reiškė privačių miškų savininkai. Anot savininkų, įstatymo pataisų vilkinimas – tik apsimestinis rūpestis miškais ir gamta, o iš tiesų žmonės stumiami nuo nuosavų žemių ir norima, kad jiems priklausanti žemė realiai niekada nepriklausytų.

„Įstatyme numatyta, kad jei žmogus miško teritorijoje stato namą, turi atsodinti tokią pat miško dalį arba įnešti pinigų į miškų fondą, todėl statybos miškuose ne mažintų, bet didintų miškingumą“, - GRYNAS.lt yra sakęs Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas.

Prieš svarstymus prie Seimo sustoję vieni priešais kitus, ne kartą piketavo ir miškų savininkai, ir žalieji.