Aplinkos apsaugos agentūros (AAA)duomenimis, antradienį sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių koncentracija liko padidėjusi daugelyje miestų, ypač - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kėdainiuose.

„Dėl šiltų orų taip pat susidarė palankios sąlygos ozono formavimuisi aplinkos ore, Vilniuje ir Kaune šio teršalo koncentracija viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą siektiną vertę“, - rašoma agentūros išplatintame pranešime.

Vilnius trečiadienio rytą:

Trečiadienį Vilniuje ir Kaune prognozuojamas „labai aukštas“ užterštumo indeksas, kurį lydi tokios specialistų rekomendacijos: „stenkitės kuo mažiau būti atvirame ore, o būdami patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją“.

Daugelyje kitų miestų turėtų laikytis „aukštas“ taršos lygis. Tai reiškia, jog „aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės, o siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu“.

Vidutinė tarša prognozuojama Panevėžiui ir Naujajai Akmenei.

AAA nurodo, kad dėl nepalankių sąlygų teršalų išsisklaidymui - silpno nepastovios krypties vėjo bei nenumatomo smarkesnio lietaus - kietųjų dalelių koncentracija miestų ore padidėjusi liks ir ketvirtadienį.

Sveikatos specialistai pataria, kad, ore tvyrant teršalams, pirmiausia reikia vengti vaikščioti palei gatves, kuriose gausu automobilių ir greta kurių kaupiasi po žiemos savivaldybių nesutvarkytos šiukšlės, neišvežtas smėlis - šie „likučiai“ bei transporto tarša ir yra pagrindinės nešvaraus oro priežastys.

Aplinkos kokybės specialistų teigimu, panaši situacija Lietuvoje buvo pradėjusi klostytis ir pernai, o taisyti ją galėtų savivaldybės - jei imtųsi plauti gatves, tačiau to daryti neplanuojama.

Meteorologai prognozuoja, kad smarkesnio lietaus Lietuvoje galima pradėti laukti tik nuo kitos savaitės.

Smulkios kietosios dalelės, kurių šiuo metu ore pagausėjo, patenka į gilesnius žmonių kvėpavimo takus ir ten nusėda, gali būti perneštos į kraują. Jos apsunkina plaučių veiklą, sutrikdo širdies ritmą, sumažėja vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Dėl nuolatinio buvimo aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos, gali išsivystyti astma, bronchitas, o ilgainiui – plaučių vėžys. Kietųjų dalelių sudėtis gali būti labai įvairi, jose gali būti randami sunkieji metalai, tokie kaip švinas, manganas, kas žmogaus organizmui gali sukelti apsinuodijimus.

Pagal Europos Sąjungoje galiojančius standartus, per metus dienų skaičius, kai viršijamos kietųjų dalelių koncentracijos ore normos, neturi būti didesnis nei 35-ios. Šiemet tokių dienų Lietuvos miestuose jau buvo po keliolika, daugiausia - žiemą, kai orą teršė kūrenamas kuras.