Lietuvą apėmusi padangų keitimo karštinė miškuose ir pakelėse vėl paliks stūksoti krūvas senų padangų. Tokios realybės galima buvo išvengti keičiant įstatymus. Tačiau Seimui antrą kartą atidėjus Atliekų įstatymo pataisų svarstymą, mokesčių mokėtojams tai gali kainuoti daugiau nei 2 mln. litų.

Seimas priimti pataisų nesiryžta

Europos Sąjungos direktyvos dėl atliekų tvarkymo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki praėjusių metų gruodžio 12 dienos. Sausį Lietuva gavo oficialų perspėjimą, jog terminas pažeistas ir šaliai gresia baudos, o kovo 27-ąją suėjo dviejų mėnesių Lietuvai skirtas laikotarpis, per kurį šalis turėjo priimti visus direktyvai perkelti būtinus teisės aktus ir pranešti apie tai Europos Komisijai.

Ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, GRYNAS.lt teigė nesuprantanti Seimo sprendimo vilkinti jų parengtą įstatymo pataisą.

„Mes nesitikėjome, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerijos pateiktas projektas, šių metų balandžio mėnesį dar nebus priimtas“, - apgailestavo Vilma Karosienė. Seimo plenariniame posėdyje šis įstatymo pataisų svarstymas buvo atidėtas du kartus.
V. Karosienė
Mes nesitikėjome, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerijos pateiktas projektas, šių metų balandžio mėnesį dar nebus priimtas.

Ministerijos Atliekų departamento direktorė tikisi, kad balandžio 12 dieną, pavyks įgyvendinti ministerijos parengtą siūlymą, patikslinti Atliekų tvarkymo įstatymą. Anot jos, jis leistų sudaryti daugiau galimybių vartotojams tinkamai atsikratyti senomis, nebenaudojamomis padangomis.

Nauji pakeitimai

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas numato, kad padangų platintojai turės nemokamai priimti vartotojų atiduodamas padangų atliekas, jei jos bus skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų kiekis atitiks perkamų padangų kiekį.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad prekybos vietoje turės būti aiškiai pateikta informacija, kaip ir kur vartotojai gali atiduoti padangų atliekas. Platintojai privalės perduoti nebenaudojamas padangas turinčiam teisę, jas tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Taip pat siūloma nustatyti, kad padangų gamintojai ir importuotojai privalėtų platintojui sumokėti padangų atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pristatymo padangų atliekų tvarkytojui, išlaidas.

„Nelegalių“ padangų daugėja

V. Karosienė patvirtino, kad juridinių asmenų, kurie importuoja padangas į Lietuvą yra mažiau, nei fizinių, kurie atveža padangas į mūsų šalį. Prie to prisideda ir užsienyje perkami automobiliai: padangų kiekis, kurį įsigyja fiziniai asmenys, gerokai lenkia juridinius asmenis.
V. Karosienė
Fizinių asmenų į Lietuvą įvežtos padangos, vėliau virsta atliekomis ir lieka pas mus.

„Fizinių asmenų į Lietuvą įvežtos padangos, vėliau virsta atliekomis ir lieka pas mus. Taip iškyla kita problema - šioms padangoms nėra finansuotojo, ir joms nėra taikomos įstatymo projekto nuostatos“.

V. Karosienės teigimu, šiuo metu yra dvi įmonės („Akmenės cementas“ ir „Metaloidas“), kurios iš savivaldybių šiais metais pažadėjo nemokamai priimti padangų atliekas. Kiekviena iš jų pažadėjo priimti apie 2 tūkst. tonų padangų, kurias reikia pristatyti patiems gyventojams.

„Turime gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programą. Iš mokesčio gaminio, ministerija skiria lėšas savivaldybėms, tų padangų atliekų surinkimui ir išvežimui iki perdirbimo vietos. Kol nėra didelių aikštelių, tai turbūt teks finansuoti padangų surinkimą ir išvežimą“, - teigėministerijos atstovė.

Sprendimo būdai

V. Karosienė minėjo, kad labai trūksta vietų, kur būtų galima laikyti padangų atliekas.
„Vien Vilniuje turi būti bent 10 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Šias aikšteles privalo įrengti savivaldybės. Jos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą gyventojams. Šių aikštelių įrengimą finansuoja Europos Sąjunga“.

Pašnekovė patikino, kad gyventojai turi žinoti, kur, kada, kaip galima atiduoti savo nebetinkamas padangas. „Manau, jog žmonės mažiau mėtytų padangas bet kur, jeigu turėtų daugiau informacijos, kur jas galima atiduoti“, - kalbėjo V. Karosienė.

Ministerijos Atliekų departamento direktorė mano, kad miestų savivaldybės turėtų labiau domėtis šia problema ir ieškoti sprendimo būdų problemai spręsti.

„Įstatymais mes reguliuojame, kur vartotojas gali atiduoti nebetinkamas padangas. Tai būtų: didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, autoservisai. Šiuo metu bandoma priimti įstatymo pataisą, įpareigojančią platintojus nemokamai priimti vartotojų atiduodamas padangų atliekas“.

Bauda Lietuvai

Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis nurodė baudos dydį, kuris gali būti skirtas Lietuvai: „Remiantis šiais kriterijais minimali vienkartinė Komisijos komunikate nustatyta suma Lietuvai, galėtų būti 632 tūkst. eurų, (2,182 mln. litų) o periodinė bauda 768 eurai (2652 litai) per dieną, padauginant iš pažeidimo sunkumo ir trukmės faktorių“.

Šių metų balandžio 12 dieną, Seime bus bandoma trečią kartą svarstyti Aplinkos ministerijos parengtą siūlymą, patikslinti Atliekų tvarkymo įstatymą. Prieš tai du kartus svarstyti siūlymai, buvo atidėti.

Dabar veikiančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresus ir darbo laiką galima sužinoti vietos savivaldybėje ar seniūnijoje. Savivaldybės turi organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą ir apvažiuojant atliekų turėtojus, iš anksto paskelbus apvažiavimo laiką ir vietas. (Aplinkos ministerijos informacija)