Ketvirtadienį Seimui vėl ketinus grįžti prie Miškų įstatymo pataisų, Nepriklausomybės aikštėje surengtas dar vienas žemės ir miško savininkų piketas.

Anot susirinkusiųjų, didžiausia problema ta, kad visuomenėje vyrauja stereotipas, jog miško savininkas - nusikaltėlis. "Jei turi miško žemės prie upės ar ežero ir ten nori gyventi, didžioji visuomenės dalis tave iškart laikys nusikaltėliu", - sakė piketo dalyvis Aurimas.

Tokią nuomonę esą formuoja ne tik žaliųjų organizacijos, kai kurie Seimo nariai, bet žiniasklaida. Esą dažniausiai išklausoma tik viena pusė. "Visuomenėje turi būti suderinamumas. Gal man nepatinka kaimyno barzda, tačiau aš jam nesakau, kad jis ją nusiskustų. Taip ir su žeme. Jei aš esu savininkė, turiu turėti teisę joje tvarkytis", - sakė piketuotoja iš Panevėžio.

Anot pikete dalyvavusio Seimo nario padėjėjo, kraštovaizdžio specialisto Alvydo Mituzo, visuomenės ir valstybės požiūris yra neteisingas ne tik į pačius miško savininkus, bet ir į aplinkosaugą bei darnų vystymąsi. "Dabar statybos, aplinkos tvarkymas, kažko naujo kūrimas iš principo yra vertinamas blogai, o visas reglamentavimas paremtas draudimais. Taip neturėtų būti", - sakė A.Mituzas.  

Nors patys dalyviai viešai abejojo tokių piketų veiksminingumu ir žadėjo kreiptis į teismą, jei Seimas nepriims norimų Miško įstatymo pataisų, šįkart su miško žemės savininkais susitikti išėjo keletas Seimo narių.

GRYNAS.lt primena, kad balandžio 12 dieną Seimas po svarstymo pritarė diskusijas kėlusioms Miškų įstatymo pataisoms, tačiau atmetė bene daugiausiai diskusijų kėlusią nuostatą, pagal kurią miško žemė būtų galėjusi būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas dar kartą turėjo balsuoti ketvirtadienį, tačiau šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės .