Seimas antradienį baigė Miškų įstatymo priėmimą ir galutinai apsisprendė dėl diskusijas keliančio siūlymo privačią miško žemę dalinti į mažus sklypus namų valdoms ir, pakeitus miško paskirtį, statyti juose sodybas.
Seimas pritarė bene daugiausiai visuomenės diskusijų keliančiai įstatymo nuostatai, kuri leis privačiuose miškuose keisti žemės paskirtį kitomis naudmenomis ir dalinti ją į sklypus. Seimas nenurodė, kokio dydžio galės būti atstatoma sodyba.
Įstatyme buvo numatyta išimtis tokius sklypus leisti formuoti tik tuomet, kai žemės savininkai - tiesioginiai palikuonys, atkūrę toje vietoje turėtą nuosavybę, ir toks žemės skaidymas nedarytų miškui žalos, tačiau Seimas jai nepritarė.
Jei Prezidentė pasirašys Seimo priimtą įstatymą, sodybas atkurti galės bet kurie miško žemės savininkai.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis bus draudžiama I grupės miškuose, ekosistemų apsaugos miškuose, draustinių miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.
Pagal priimtas pataisas tokiuose miškuose ir valstybinių parkuose miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti.
Privačios miško žemės savininkai, norintys miško žemę peversti kitomis naudmenomis, privalės įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
GRYNAS.lt primena, kad praėjusią savaitę Seimo nariai jau pritarė nuostatai, kuri esą turėtų užkirsti kelią masiniam miškų užstatymui. Nuspręsta, kad sodybas miško žemėje bus galima atstatyti tik tuomet, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas bus įrodytas remiantis archyvų duomenimis.
Teigiama, kad taip bus užkirstas kelias klastotėms, kai į teritoriją atvežami akmenys, kuriuos vėliau bandoma pripažinti buvusio namo pamatais.
Seimas taip pat atmetė siūlymą išimtiniais atvejais miškuose leisti statyti rekreacinės paskirties pastatus, taip užkirsdamas kelią galimoms apartamentų ar viešbučių statyboms ežerų ir upių pakrantėse.
Miškų įstatymą buvo siūloma keisti atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.
Opozicija pirmojo svarstymo metu šį įstatymą yra pavadinusi „miškų genocidu“ ir „žulikų įstatymu“. Jam nepritarė ir žaliųjų organizacijų atstovai, tačiau palaikymą išreiškė privačių miškų savininkai.
Prieš Miškų įstatymo pataisų svarstymus, prie Seimo, sustoję vieni priešais kitus, ne kartą piketavo ir miškų savininkai, ir žalieji.
Už šį įstatymą balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 18 Seimo narių, susilaikė 37.
