Prieš metus Seime užgesinta iniciatyva didinti leistiną miškovežiais gabenamos medienos svorį dar nereiškia, jog ši idėja nugulė į stalčius. Įstatymo pataisos, kuriomis 40 t leistinas gabenti svoris būtų padidintas iki 48 t, nekeičiant ašių apkrovų, vėl gali būti svarstomos Parlamente.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina grįžti prie šio klausimo svarstymo, nors oponentai tarsi mantrą vis kartoja senus argumentus. Tai negi prireiks laukti kitos kadencijos, kad prieš 14 metų įsigaliojęs apribojimas būtų pakeistas, atsižvelgiant į dabar fiksuojamus neefektyvumo, aplinkos taršos, nekonkurencingumo ir kitus rodiklius?

Ministras: pritariame leistino svorio didinimui

Girdint šio klausimo oponentų pateikiamus argumentus, regis, teks palūkėti. Tačiau medienvevežių svorio didinimo šalininkų balsas vis garsesnis, todėl realūs poslinkiai įmanomi.

„Ministerijos pozicija nesikeičia ir ji labai aiški – mes pritariame leistino svorio didinimui iki 48 t, todėl ne kartą raginau Seimo narius grįžti prie šių pataisų svarstymo, – teigia ministras E. Masiulis. – Juk šalies investicijos į kelius, kurių kasmet skiriama vis daugiau, turi tarnauti šalies žmonėms, verslui.“

Įžvelgia kelių gadinimo perspektyvą

Tačiau ministro argumentai neįtikina nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“, kurios atstovai stoiškai laikosi savo, esą padidinus leistiną svorį bus sudarkyti šalies keliai. „Lietuvos keliai nėra paruošti tokiems krūviams. Pažiūrėkite, kokie tie keliai jau ir dėl dabar leidžiamo 40 t svorio – greitkelyje matomos vėžės. Jeigu didintume svorį, tai labai greitai „suvarytume“ kelius. Taigi šis iš pirmo žvilgsnio atrodantis ekonomiškai naudingas pasiūlymas didinti svorį pavirstų į dar didesnes išlaidas keliams tvarkyti“, – įsitikinęs „Linavos“ viceprezidentas Jonas Grybauskas.
J. Grybauskas
Pažiūrėkite, kokie tie keliai jau ir dėl dabar leidžiamo 40 t svorio – greitkelyje matomos vėžės. Jeigu didintume svorį, tai labai greitai „suvarytume“ kelius.

„Miškų“ kalbintų urėdų neįtikina „Linavos“ pozicija, jog Lietuvos keliai esą neatlaikytų didesnių krūvių ir nukentėtų. Pasak Šilutės urėdo Stepo Bairašausko, šalyje susiklosčiusi paradoksali situacija, kai valstybė ir patiria nuostolių dėl tokių apribojimų, ir pati pelnosi iš baudų.

„Juk žinome, kad vairuotojai neprikrauna medienvežių, nes medienos miške nepasversi. O degalai naudojami, važiuojama po kelis kartus. Juk tai didžiausias neekonomiškumas“, – piktinasi S. Bairašauskas.

Urėdai: kas galėtų paneigti?..

Kretingos urėdo Antano Baranausko teigimu, vien jų urėdija kasmet dėl tokio neefektyvumo negauna apie 30–40 % galimų pajamų. „Aš šio projekto oponentams sakau tiesiai šviesiai – mes, miškininkai, esame suinteresuoti ir savų, ir bendro naudojimo kelių būkle. Beje, tentinių vilkikų ašies apkrovimas yra didesnis nei medienvežių“, – tvirtina urėdas.

Anot A. Baranausko, ne tik jam, bet ir kitiems miškininkams kyla pagrįstų įtarimų, kad kai kurios suinteresuotos grupės stengiasi visais galimais būdais priešintis, kad nebūtų padidintas leistinas medienvežiais gabenamos krovinio svoris. Tokiai nuomonei visiškai pritaria ir Šilutės miškų urėdas S. Bairašauskas.

„Tampame baudų valstybe, kuri gyvuoja iš surenkamų baudų, nes dabar medienvežių vairuotojai kasmet gausiai papildo valstybės biudžetą mokamomis baudomis už leistino svorio viršijimą“, – konstatuoja Kretingos urėdijos vadovas.

Baudų protokolų vis daugėja

Derėtų paminėti, jog, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1 000 litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1 000 iki 2 000 litų.
S. Lavrenovas
Dabar galiojantis leistinas svoris – tai ne kas kita, kaip oficialus reketas.

Muitinės departamento pateiktais duomenimis, pernai muitininkai už tokius pažeidimus surašė 247 protokolus, paskyrė baudų už 264 950 litų. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius jau surašyti 329 protokolai, paskirta baudų už 193 050 litų. Pasak Muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės, daugiausia protokolų pagal šį straipsnį surašoma medienvežių vairuotojams.

Kretingos urėdas A. Baranauskas tiesiai įvardija, kad dabartinė tvarka tiesiog skatina korupciją. „O juk valstybei būtų naudingiau ne rinkti baudas, bet daugiau pajamų gauti iš mokesčių“, – teigia miškininkas.

Užsienio valstybėse – palankesnės sąlygos

Politikos senbuvis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka tikina, kad patys miškininkai kalti, jog skatina korupciją. „Jeigu miško verslą plėtojančios bendrovės, urėdijos, kurios eksploatuoja daugiatones mašinas, vėliau už savo lėšas sutvarkytų sugadintus kelius – tada prašom, didinam svorį, važinėkit ir taisykit. Bet juk keliai tvarkomi iš mokamų mokesčių. Tai reiškia, kad padidinus svorį verslininkai daugiau uždirbtų, o iš mūsų visų pinigų būtų tvarkomi keliai“, – sako J. Veselka.

Parlamentaras įsitikinęs, kad šiuo metu šalyje nėra galimybės leisti medienvežiams gabenti didesnio svorio krovinių. „Matau, kad medienos verslo bendrovės yra pasiryžusios visą mišką Lietuvoje išpjauti ir išvežti į Švediją“, – šmaikštauti nevengia Seimo narys J. Veselka.

Užsienio keliais dardantys medienvežiai pakrauti daugiau nei leidžiama Lietuvoje. Bendrai naudojamais keliais Vokietijoje gali važiuoti 60 t, Skandinavijoje – 60–70 t, Latvijoje – 52 t medienvežiai.

„Linavos“ viceprezidentas J. Grybauskas ragina šiuo požiūriu netapatinti Lietuvos ir užsienio valstybių. „Juk skiriasi mūsų šalies ir, tarkim, Vokietijos kelių būklė.

Akivaizdus skirtumas. Ten keliai daug geresnės kokybės. O štai Švedijoje, Norvegijoje keliai tiesiami, galima sakyti, ant uolienų, taigi jie gerokai patvaresni nei mūsiškiai“, – aiškino pašnekovas.

Neefektyvumas akis bado

Tačiau grįžkime į Lietuvą. Ką apie medienvežių svorio didinimą mano medienos verslu užsiimantys verslininkai, kasmet valstybei mokantys pelno, kelių, kitus mokesčius? Vienos stambiausių apvaliosios medienos tiekėjų Lietuvoje UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Sergejus Lavrenovas nevynioja žodžių į vatą: „Dabar galiojantis leistinas svoris – tai ne kas kita, kaip oficialus reketas.“

Beje, už šias mašinas kasmet įmonės, urėdijos moka mokesčius kaip už sunkiasvorių mašinų – 56 t sąstatą. „Ar medienvežis važiuoja su 40 t pakrautos medienos, ar su 48 t – ašims svoris vis tiek nėra viršijamas, išsidėsto tolygiai, – teigia S. Lavrenovas. – O juk tokiu atveju mašina sunaudos mažiau degalų, mažiau terš aplinką ir padidins darbo efektyvumą, konkurencingumą. Dabar mašinos važinėja neprikrautos, naudojami degalai, nes vairuotojai baiminasi viršyti leistiną medienvežio svorį, kad netektų mokėtų didelių baudų.“

Pasak „Dzūkijos miško“ vadovo, medienos verslo sektoriaus atstovams valstybė sudaro sudėtingas darbo sąlygas, tarsi skatindama neleistinus veiksmus. „Vieniems blogai, o kitiems gerai. Iš tų apribojimų tikrai yra naudos. Tik ne medienos verslą plėtojantiems verslininkams, urėdijoms“, – apibendrina S. Lavrenovas.

Garantuotos biudžeto pajamos

Krovinių ir medienos gabenimo paslaugų, didmeninės prekybos mediena srityje dirbančios R. Tamošaičio IĮ savininkas Remigijus Tamošaitis pritaria kolegai: „Seime vaikšto per daug „plentininkų“ lobistų, todėl gali būti, kad teks laukti kitos kadencijos.

Tuomet gali būti iš naujo svarstomas svorio didinimo klausimas.“

Verslininkas teigia, kad šios veiklos neefektyvumas pasireiškia jau vien tuo, kad štai Švedijoje pagamintu medienvežiu galima gabenti 60 t medienos, o Lietuvoje tenka važiuoti su apytušte mašina, neišnaudojant jos pajėgumų.

Pašnekovas pateikia iškalbingą pavyzdį, kaip renkamos baudos už viršytus svorius. „Na, įsivaizduokite, važiuoja trys sunkiasvorės mašinos – šaldytuvas, tentinis sunkvežimis ir medienvežis - spėkite, kurią iš jų tikrins muitininkai? Žinoma, kad nepradės ieškoti kontrabandos, o pirmiausia puls prie medienvežio, nes tai beveik garantuotas baudos protokolas. Komentarų, manau, nereikia“, – teigia R. Tamošaitis.

Susisiekimo ministras E. Masiulis primena, kad dar pernai rudenį, kai Seime buvo svarstoma galimybė didinti leistiną medienvežių svorį, buvo labai aiškiai įvardyta, kad medienvežiai, kurių didesnis tonažas, galėtų važinėti pagal numatytas maršrutų schemas. Tačiau šie argumentai tuomet neįtikino parlamentarų.

Parlamentaras netiki teigiamais verslo ketinimais

Pasak Seimo nario J. Veselkos, verslininkai nėra teisūs sakydami, jog veždami didesnius medienos svorius tausos kelius. „Tegul tie verslininkai nelaiko visų kvailiais.

Tegu neduoda kyšių pareigūnams, veža tiek, kiek leistina, optimizuoja sąnaudas ir bus tvarka“, – patarė parlamentaras.

Krovinių ir medienos gabenimo paslaugas teikiančios UAB „Remori“ direktorius Ričardas Sakalauskas teigia, kad baudomis ši įsisenėjusi problema nebus išspręsta. „Valstybė ir patiria nuostolių, ir pelnosi iš šios situacijos, o verslas kenčia. Taip skatinama nereikalinga priešprieša“, – tikina verslininkas.

R. Sakalauskas mano, jog didinti medienvežiais gabenamą svorį iki 48 t reikia su išlygomis: „Tarkim, nurodyti, kad polaidžio metu būtų ribojamas svoris, numatyti kitus saugiklius, kad Lietuvos keliai dėl to esą nebūtų sugadinti. Išeitis yra, jei jos ieškoma.“

Valstybė pelnosi iš baudų

Šilutės urėdas S. Bairašauskas stebisi paradoksalia situacija, kad valstybė, pelnosi iš baudų, nesuteikdama galimybės tinkamai išnaudoti medienvežius.

„Jeigu svoris ašims paskirstomas tolygiai, tai keliai negadinami. Ir „Linavos“ atstovų teiginiai, jog padidinus medienvežių svorį labai kentėtų tiltai, viadukai, neatitinka tiesos. Taigi reikia įstatymo pataisų ir situacija iškart pagerėtų – ir mokesčių būtų daugiau surenkama, ir gamta tausojama, ir taptume konkurencingi“, – apibendrino urėdijos vadovas.