„Nuvažiuokite į Valakupių mišką prie Nėries, Vilniuje. Čionai pat ir pamatysite, kas vyksta: išdraskytas miškas, kertamos storiausios pušys ir statomi namai. Įtarimą kelia, kad dabar taip galbūt bus norima padaryti per visą Lietuvą, jei būtų priimtas naujas miškų įstatymas“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ sakė gamtosaugininkas Dr. Romas Pakalnis.

Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas atsakė: „Tokie pasakymai man skamba absurdiškai: juk jeigu įkūrėme saugomas teritorijas ir jose saugome silpnuosius mūsų gyvosios gamtos atstovus: paukštelius, gyvuliukus, tai čia ir nestatykime, ir čia šventas dalykas. Nebus galima statyti rezervatiniuose miškuose, ekologinės apsaugos zonose ir draustiniuose, taip pat draustinių apsaugos zonose bei rekreacinėse zonose. Tokios teritorijos sudaro didelę miškų dalį. O visur kitur: žiūrėkime, kur galima, kur negalima.“

Anot jo, pakeitimai reikalingi tam, kad Lietuva turėtų daugiau galimybių vystytis. Panašu, kad kai kurie žmonės to nenori.

J.Šimėnas kviesdamas pasidomėti žaliųjų judėjimo rėmėjais teigė, jog puolimas prieš jį prasidėjo dėl svarstomo atsinaujinančių išteklių įstatymo, su kuriuo siejama daug įvairių interesų.

„Iki šiol miško įstatyme buvo parašyta, kad draudžiama statyti, tam ir yra miškas, - teigė Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis. - Tikslas šito naujo įstatymo, dėl statybų miške, dėl dalybų: sunaikinti, užstatyti priemiesčių, miestų miškus, miškus prie upių ir ežerų“.

„Aš jums pasakysiu, kas laukia miškų: vilniečiai turi žinoti, kad visas Žvėryno rajonas pastatytas tokiame miške kaip Vingio parkas. Statyba pradėta 1903 m., tuomet buvo išdalinti sklypai, ir kuo tai virto“? - lygino R. Pakalnis.

Dalis gamtosaugininkų apkaltino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto veiklą uždarumu ir slėpimu svarbių sprendimų nuo visuomenės. Komiteto vadovas žaliųjų kritiką atmeta ir vadina tai visuomenės klaidinimu.