Vis daugiau lietuvių į miškus išsiruošia ne tik pailsėti, grybauti ar uogauti. Žmonių, norinčių užsiimti medžiokle, gretos auga. Visi norintys medžioti privalo turėti medžiotojo pažymėjimus. Tačiau gamtosaugininkai tikina, kad didelė dalis medžioja be pažymėjimų ar net ir juos turėdami nevengia grubiai pažeisti medžioklės taisyklių.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) viršininkas ir komisijos pirmininkas Artūras Vaickus GRYNAS.lt papasakojo apie egzaminą, kurį turi išlaikyti asmenys, norintys gauti medžiotojo pažymėjimą.

„Egzaminas yra suskirstytas į 2 dalis – teorinis egzaminas, į kurį įeina 20 saugaus elgesio klausimų ir 50 klausimų iš biologijos pasiruošimo, bei šaudymas. Pirmus 20 saugaus elgesio klausimų pretendentai į medžiotojus, turėtų atsakyti 90 proc. tikslumu. Tuomet jiems leidžiama spręsti biologijos klausimyną. Į jį reikia atsakyti nemažiau 70 proc. tikslumu. Jei pavyksta, tada laiko šaudymo egzaminą. Pretendentai šaudo į bėgantį šerno taikinį“, – kalbėjo komisijos pirmininkas A. Vaickus.

Koją pakiša biologija

Pasiteiravus, kokie klausimai būsimiesiems medžiotojams kebliausi, A. Vaickus pastebi, kad didžiausia bėda – biologijos klausimai.

„Tikrų biologijos vaikų nėra daug. Kas stropiai nelanko medžiotojų kursų, tas prastai išlaiko egzaminus. Šiemet pirmą kartą Alytaus regione buvę 4 pretendentai neišlaikė šaudymo egzamino. Du iš jų prisipažino šautuvą į rankas paėmę pirmą kartą egzamino metu“, – teigė A. Vaickus.

Nauja egzaminų sistema

Šiemet Alytaus RAAD teritorijoje buvo paruošta ir pažymėjimus, liudijančius apie medžioklės teorijos kursų sėkmingą baigimą, gavo 178 asmenys. Daugelis jų bandė laikyti egzaminą, po kurio išlaikymo būtų išduotas medžiotojo bilietas. 38 asmenys neišlaikė egzamino.

„Kai nebuvo kompiuterizuotos sistemos, neišlaikydavo 1-2 asmenys. Seniau egzaminas vykdavo diskutuojant su egzaminuotoju, užduodant klausimus norinčiam gauti medžiotojo bilietą. Dabar viską daro kompiuterinė sistema, iš 4 pateiktų atsakymo variantų tik 1 būna teisingas. Patys egzaminai yra ruošiami daugiau nei vieną kartą per metus“, – apie egzamino subtilybes užsiminė komisijos pirmininkas.
Šais metais iš 178 laikiusiųjų 38 asmenys neišlaikė egzamino. Kai nebuvo kompiuterizuotos sistemos, neišlaikydavo 1-2 asmenys.

Teorines užduotis rengia Aplinkos ministerijos atstovai kartu su visuomeninėmis organizacijomis.

Medžioklė - ilgam

A. Vaickus teigė, kad medžiotojo bilietas gaunamas visam laikui.

„Duomenys pateikiami medžiotojo biliete, juo galima naudotis 25 metus. Vėliau jį reikia pakeisti. Kas 5 metus reikia išlaikyti medžiotojų saugos egzamino žinių patikrinimą.“

Paklaustas, ar būna atvejų, kuomet pažymėjimai atimami iš medžiotojų, A. Vaickus tvirtino, kad tokių problemų pasitaiko.

„Iš žmonių, ignoruojančių medžioklės taisykles ir šiurkščiai jas pažeidžiančių, medžiotojo bilietas gali būti atimtas nuo 2 iki 4 metų. Taip pat konfiskuojamas ir medžiotojo ginklas“, – apie pažeidimus kalbėjo GGAI viršininkas.

10 klausimų iš medžiotojų egzamino:

1. Kuris iš šių paukščių skrenda kaklą sulenkęs S raidės forma ?
Gervė
Baltasis gandras
Pilkasis garnys 
Juodasis gandras

2. Kokią funkciją atlieka šviesus stirnų pasturgalio veidrodėlis ?
Higieninę
Signalinę 
Apsauginę
Įspėjamąją

3. Koks iš čia išvardintų mėgstamiausias šernų pašaras rudenį ?
Visžaliai miško paklotės augalai
Drebulių ir uosių ūgliai
Gilės 
Nupjautos javų šaknys

4. Kaip vadinamas tauriųjų elnių būrys per rują?
Šeima
Gentis
Haremas
Pulkas

5. Kokį mažąjį trofėjų turi kiškis?
Kaplius
Uodegą
Ausis
Ūsus 

6. Ar gali būti raguotos stumbrų patelės?
Negali
Visos patelės raguotos 
Raguotų būna apie 50 proc. patelių
Ragai išauga tik nusenusioms bergždžioms patelėms

7. Kiek kartų per dieną šeriami suaugę medžiokliniai šunys?
Vieną 
Du
Tris
Keturis

8. Ar yra reglamentuotas tykojimo bokštelių aukštis?
Bokšteliai negali būti aukštesni kaip 5 metrai
Bokštelių aukštis nėra reglamentuotas 
Bokštelių aukštį nustato žemės, kurioje jie statomi, savininkai
Bokšteliai negali būti žemesni kaip 5 metrai

9. Vištinių paukščių jaunikliai yra:
Paukščiukiniai
Viščiukiniai 
Tol kol neskraido – paukščiukiniai, vėliau – viščiukiniai
Priklausomai nuo lyties

10. Kodėl šerno iltis reikia saugoti nuo pat žvėries sumedžiojimo momento?
Todėl, kad jas gali pavogti
Todėl, kad galima pamesti
Todėl, kad jos trapios ir gali nuskilti 
Todėl, kad jos minkštos ir gali nuskilti

Teisingus atsakymus rasite ČIA