Metai po metų miškininkams piktinantis, kad specializuotos medvežės Lietuvos keliais vežioja orą, o Seimui slepiant galvas smėlyje, medieną eksportuojančios įmonės rado būdą apeiti draudimus. Į Kiniją, Maroką ir kitas tolimas šalis per Klaipėdos uostą medieną plukdančios įmonės miškuose rąstus krauna tiesiai į jūrinius konteinerius.
Naujausias sprendimas
Ketvirti metai miškininkai prašo Susisiekimo ministerijos leistiną medvežių svorį padidinti nuo 40 t iki 48 t, nedidinant ašių apkrovos. Nors ministras Eligijus Masiulis tam neprieštarauja, Seimas įstatymo pataisų svarstyti nesiima. Pagrindinis ir bene vienintelis argumentas – sunkiasvorės medvežės gadins Lietuvos kelius. Kol problema laukia sprendimo, eksportu į Kiniją užsiimančios įmonės šalies miškuose medieną krauna į jūrinius konteinerius, kuriems nustatytas didesnis maksimalus leidžiamas svoris.
Tokios įmonės, miškuose kraunančios jūrinius konteinerius, dirba Mažeikių, Varėnos, Švenčionėlių, Druskininkų ir daugelyje kitų vietovių.
Mažeikių miškų urėdijos Medienos ruošos, prekybos ir techninės priežiūros padalinio viršininkas Kęstutis Kairys sakė ne kartą įsitikinęs, kad tokios įmonės smarkiai išlošia. „Girdėjau, kad į konteinerius jos krauna iki 48 t, o mūsų urėdijos specializuota medvežė „Volvo FH“ negali vežti daugiau kaip 40 t. Vien degalų sąnaudos kaip padidėja!“ – sakė K. Kairys.
UAB „Dzūkijos miškai“ direktorius Sergejus Lavrenovas tvirtino, kad žino nemažai Lietuvos ir Latvijos įmonių, kurios nuolat taip daro. „Na, taip, jūriniai konteineriai sveria 48 t., bet Kinija – labai didelis užsakovas, apsimoka ten eksportuoti medieną“, – neslėpė verslininkas.
Kad jūriniais konteineriais mediena vežama per visą Lietuvą, nepaneigė ir Prekybos mediena asociacijos direktorius Robertas Ašmonas.
„Gal taip ir yra. Į konteinerį telpa apie 30 t medienos. Bet gal tada konteineriais medieną turėtų vežti ir tie, kurie dirba vidaus rinkoje?“ – svarstė R. Ašmonas.
Vis dėlto, pasak asociacijos direktoriaus, pervežimas konteineriais yra „momentinė logistinė grandinė“, nes eksportuoti į Kiniją pradėta ne taip jau ir seniai, o draudimas vežti automobilių transportu daugiau kaip 40 t – senas, apie jį jau kalbama ketvirti metai.
Konteinerių vežti nedraudžiama
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas „Miškus“ patikino, kad susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme nustatyta, jog maksimali leidžiama transporto priemonių ar jų junginių bendroji masė yra 44 t. Ji susideda iš triašio vilkiko su dviaše ar triaše puspriekabe, vežančio 20, 30, 40 ar 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus.
Kokie kroviniai gali būti vežami konteineriuose, teisės aktai nereglamentuoja.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas R. Vilčinskas atkreipė dėmesį, kad tie ISO konteineriai yra standartinė tara prekėms ar kitiems kroviniams gabenti. Juos galima nuimti nuo transporto priemonės bei gabenti įvairiomis transporto priemonėmis, turinčiomis specialius tvirtinimo įtaisus.
Ar jūrinius konteinerius pervežantiems verslininkams padaryta išimtis, spręskite patys, tačiau faktas, kad jais tikrai galima pervežti daugiau nei specializuotomis medvežėmis, nors jos taip pat susideda iš triašio vilkiko su dviaše ar triaše puspriekabe.
Peilis keliams – „fūros“
R. Ašmonas įsitikinęs, kad įstatymo leidėjai neįsigilino į problemą ir dėl to atmetė Susisiekimo ministerijos pateiktas įstatymo pataisas.
„Mes prašome leisti didesnį svorį vežti tik specialiai paruoštomis medvežėmis, kurių keliui daromas spaudimas nepalyginamai mažesnis nei įprastų perdarytų vilkikų, vadinamųjų „fūrų“. Kažkodėl niekas nedrįsta pasakyti, kad būtent perdarytos „fūros“ dėl ašių perkrovos labiausiai ir gadina kelius“, – įsitikinęs asociacijos direktorius.
Perdarytas vilkikas, pasak R. Ašmono, turi tik 12 ratų, o speciali medvežė, kurios ratai sudvejinti, – 24. „Supraskite, tie papildomi 12 ratų nemažai sveria. Dar labiau saugotume kelius, jei medvežės važiuotų guminiais vikšrais, bet tada kroviniui visai nebeliktų vietos“, – apgailestavo Prekybos mediena asociacijos direktorius.
R. Ašmonas tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis automobilių, vežančių medieną, yra paprasti vilkikai su perdarytomis puspriekabėmis. Nė vienoje Europos šalyje, išskyrus Estiją, tokių sunkvežimių jis nėra matęs.
„Kiekvienas miškininkas pasakys, kad geriau daugiau pakrauti į specialią medvežę nei į perdarytą vilkiką. Būtent tokie vilkikai, kai viršijama leidžiama jų ašių apkrova, karštomis vasaros dienomis keliuose pjauna provėžas. Pasakymas, kad medvežės gadins kelius, yra visiška nesąmonė. Tokia pat, kaip ir kelininkų svaičiojimai apie rusiškus „Uralus“, – tikino R. Ašmonas.
Prekybos mediena asociacijos direktorius įtaria, kad kelius nuo sugadinimo atkakliai ginantys „Linavos“ atstovai gali būti suinteresuoti išsilaikyti pervežimų rinkoje, nes, padidinus maksimalų leistiną medvežių svorį, jie netektų dalies užsakymų.
Nuostoliai skaičiuojami milijonais
Ekonomistai tikina, kad, padidinus leistiną pervežimų svorį iki 48 t, mediena atpigtų, o tas labai padėtų medienos perdirbimo pramonės įmonėms išlikti konkurencingoms.
Prekybos mediena asociacijos duomenimis, dėl medvežių svorio ribojimo per metus prarandama apie 60–80 mln. Lt. Mažiausiai 20–25 mln. Lt netenka valstybinės miškų urėdijos, valdančios didžiąją dalį Lietuvos miškų.
„Jei 100 kub. m medienos dabar turime vežti penkis reisus, tai padidinus maksimalų leistiną svorį iki 48 t tokį pat medienos kiekį galėtume pervežti per tris kartus. O kiekvieno kub. m papildomas pervežimas pabrangsta 10–15 Lt. Lietuvoje per metus iškertama daugiau kaip 6 mln. kub. m medienos. Medvežėmis pervežama apie du trečdalius medienos, taigi susidaro ne mažiau kaip 40 mln. Lt nuostolių“, – tvirtino R.Ašmonas.
Pasak asociacijos direktoriaus, kai brangiau kainuoja pervežimas, miškų savininkai priversti medieną parduoti pigiau. O didžiausias miško savininkas yra valstybė – ji valdo per 50 proc. Lietuvos miškų.
Bet nuostoliai Lietuvoje, reikia manyti, skaičiuojami ne vien pinigais. Valstybė turėtų galvoti ir apie žmones, kurie šiuo ekonomikos sunkmečiu priversti skaičiuoti ir rizikuoti.
UAB „Dzūkijos miškai“ direktorius S. Lavrenovas pripažįsta, kad tiems, kurie verčiasi tik medienos pervežimu, kitos išeities nėra. Juo labiau kad specializuotas medvežes turinčios įmonės valstybei kelių mokesčius turi mokėti už 56 t, nors jomis vežti leidžiama tik 40 t.
„Kai degalų litras kainuoja beveik 5 Lt, o į medvežę leidžiama krauti tik trečdalį to, ką ji galėtų vežti, žmonės rizikuoja viršyti maksimalų leistiną svorį ir krauna daugiau. O paskui važiuoja naktimis. Kiek baudų esame sumokėję! Net jei vairuotojas vos kelis šimtus kg perkrauna – baudžia ir įmonę, ir vairuotoją. Tokia padėtis negali ilgai tęstis, tuo labiau kad visi matome, kaip miškuose kraunama į jūrinius konteinerius“, – įsitikinęs verslininkas.
Pasak S. Lavrenovo, jei Seimas maksimalų leistiną medvežių svorį padidintų bent iki 48 t, į jas būtų galima pakrauti 25–26 kub. m medienos. Medvežės važiuotų artipilnės, vairuotojams nereikėtų mokėti baudų, Valstybinė kelių transporto inspekcija galėtų sumažinti kontrolierių etatų, o svarbiausia – keliuose sumažėtų korupcija.
Kad pernai net muitininkai tikrino visas medvežes iš eilės, pastebėjo ir Prekybos mediena asociacijos direktorius R. Ašmonas. „Atrodo, kad kontrabandos tuo metu Lietuvoje nė nebuvo – grėsmę kėlė tik miškininkai su savo medvežėmis“, – ironizavo pašnekovas.
Išeitį siūlo miškininkai
Didinti maksimalų leidžiamą medvežių svorį nekeičiant ašių apkrovos Susisiekimo ministerijos prašantys šalies miškininkai netgi siūlo kompromisinį sprendimą – leisti gabenti didesnio svorio krovinius tik žiemą, kai keliai įšalę, arba riboti sunkiasvorių automobilių eismą per karščius.
„Specialiai paruoštos medvežės kelių tikrai negadina – mūsų urėdijos „Volvo FH“ turi sudvejintus ratus, taip pat ir priekabos. Sudvejinti ratai ne pjauna provėžas, o atvirkščiai – savo svoriu atsiradusią provėžą suspaudžia, lygina. Toks automobilis galėtų vežti ir 50 t, nes ašių perkrova jam negresia“, – tvirtino Mažeikių miškų urėdijos Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas K. Kairys.
Pasak K. Kairio, miškininkai moka saugoti kelius ir žino, kada jais galima važiuoti sunkiasvoriu transportu, o kada – ne. „Polaidžio metu patys nevežame iš miškų medienos ir kitiems neleidžiame. Žiemą, kai atsiranda įšalas, krauname medieną ten, kur keliai blogiausi, o kai pradžiūsta, važiuojame į kitas vietas. Nuo balandžio, o ankstyvą pavasarį – ir nuo kovo vidurio seniūnijos mėnesiui kaimo kelius medvežėms visai uždaro“, – tikino Mažeikių miškų urėdijos atstovas.
K. Kairys mano, kad ministerijos valdininkams reikėtų priminti, jog medienos paruošimo sezonas – žiema, kai keliai įšalę, todėl drąsiai galima leisti medvežėms vežti didesnį svorį.
Tokią išeitį siūlo ir Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius.
„Nesąmonė versti miškininkus gainioti pustuštes medvežes, seniai reikėjo leisti vežti didesnius kiekius. Viskas priklauso nuo metų laiko. Žiemą, kai spaudžia šaltis, keliai tikrai negadinami, nes jų gruntas įšalęs. O pavasarį, per polaidį, ir tuščia medvežė kelią sumaitoja“, – patirtimi dalijosi Varėnos miškų urėdas.
T. Bazevičius mano, kad į problemą reikia žiūrėti lanksčiau. Štai Lenkija, Ukraina per karščius sunkiasvorių automobilių eismą riboja, nes būtent tada, kai asfalto danga smarkiai įkaista, ji labiausiai ir pažeidžiama.
Reikia naujų skaičiavimų
Aleksandro Stulginskio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros docentas Algimantas Patašius įsitikinęs, kad kalbėti apie kelių gadinimą reikėtų tik tada, kai miškininkams, verslininkams ir visuomenei būtų pateiktos mokslininkų išvados dėl techninės kelių būklės.
„Sakydami, kad keliai bus gadinami, kalbame tik dėl to, kad kalbėtume. Kol neatlikti tyrimai, niekas nieko negali nei pasakyti, nei patvirtinti. Kelio kokybė nuo daug ko priklauso, o pirmiausia – nuo grunto. Gali paaiškėti, kad ir 40 t Lietuvos keliams yra nepakeliamas svoris“, – svarstė mokslininkas.
Doc. A. Patašius priminė, kas atsitiko, kai sovietmečiu arimais važinėjo 70 t sveriantys „stalinecai“. Prireikė ne vienerių metų ir nemažai pastangų, kad suspaustas dirvožemis atsigautų. Mokslininkas stebėjosi, kad ketvirti metai taip plačiai diskutuojant dėl maksimalaus leistino medvežių svorio Vyriausybė iki šiol nesiėmė iniciatyvos atlikti būtinus skaičiavimus. Pasak doc. A. Patašiaus, galima tik įsivaizduoti, kodėl nenorima to daryti.
