Ilgą laiką buvo tik spėjama, kad jis jau pasiekė Lietuvos miškus, o dabar turim ir to įrodymų – pirmieji sumedžioti Rokiškio rajone. Gamtininkai specialistai – sunerimę. Meškėnas – ypatinga invazinė rūšis, kurios įkurdinimo praktika gana aštriai atsirūgo ne vienai valstybei.
Meškėnai puikiai laipioja medžiais, landžioja po urvus, kasa žemę, plaukia ir net nardo. Vokietijoje jų yra jau šimtai tūkstančių, plinta meškėnai ir kitose Europos šalyse. Buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje jie buvo įkurdinti Baltarusijoje bei Šiaurės Kaukaze. Šiuo metu, kai kuriose Užkaukazės vietovėse dėl šių plėšrūnų smulkiųjų paukščių visiškai nebeliko.
Atrodo, kad sustabdyti meškėnų plitimą kol kas pajėgi tik gamta ir maisto trūkumas žiemą. Kokiais keliais ir kada pasieks Lietuvą ir čia įsikurs – sunku prognozuoti. Reikėtų labai pasistengti, kad dar viena svetima plėšrūnų rūšis mūsų krašte neįsikurtų.
Senokai diskutuojame, kad įvairių šalių medžiotojai turi nacionalinius apdovanojimus už geriausių šalyje sumedžiotų trofėjų rinkinius, o Lietuvoje tokio prizo nėra. Šiame numeryje klausiame, ar reikalingas toks apdovanojimas, kokie trofėjai galėtų būti rinkinyje. Galbūt jau netrukus ir Lietuvos medžiotojai turės naują geriausiems medžiotojams skirtą prizą „Lietuvos penketas“. O gal tokį prizą galėtų turėti ir meškeriotojai?
Naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ numeryje taip pat rašoma apie naują mėgėjiškos žvejybos tvarką, tvenkiniuose auginamas ir visus šalies vartotojus pasiekiančias žuvis, jų rūšis, patariama, kaip išvengti susidūrimų su žvėrimis keliuose ir kaip elgtis nutikus eismo įvykiui. Kelionių rubrika skaitytojus nukelia į medžioklės takus Alpių kalnuose. Kaip visada žurnale rasite įdomių žvėrienos, paukštienos ir žuvies receptų bei pasakojimų apie linksmus nuotykius medžioklėse.