Praėjusią savaitę ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinka išgyveno dižiausią kritimą. ATL kaina šių metų pradžioje siekusi net 17 eurų už vienetą smuko daugiau nei 10 proc. vos per vieną dieną ir paiekė žemiausią lygį: 7.89 eurų už ATL ateities sandorių ICE biržoje.
Tokių kainų nebuvo nuo 2006 metų, kuomet per kelias dienas ATL vertė nusirito iki keliasdešimt euro centų. Lygiai taip pat krito ir Jungtinių Tautų kreditų kaina. Švarios plėtros mechanizmu generuojami patvirtinti išmetamų teršalų mažinimo vieneta (PTMV) pasiekė 5.50 eurų.
Taršos leidimų rinkos kritimas atspindi prastas finansines nuotaikas Europoje ir nepasitikėjimą tarptautiniu Jungtinių Tautų klimato kaitos procesu. ES taršos leidimų rinka priklauso nuo ekonominio augimo prognozių: jei planuojama mažai gaminti ir vartoti, tuomet mažiau reikia energijos, tuo pačiu - ir mažiau taršos leidimų: kritus jų paklausai – krinta ir kaina.
Maža to, pereitą savaitę Europos Komisija paskelbė, kad per ateinančius mėnesius į rinką paleisianti net 300 milijonų ATL. Tokiu būdu tikimasi sugeneruoti lėšų klimato kaitos projektams, net jei tai dar labiau užtvindys rinką ir temps kainas žemyn.
Kainos taip pat priklauso nuo makro faktorių. Taršos leidimai yra išvestinis finansinis produktas. Šalims įsipareigojus mažinti taršą, pagal šių Kioto Protokolo įsipareigojimų kvotą yra išleidžiamos taršos emisijos arba taršos leidimai. Valstybės, kurios teršia daugiau nei jų nustatytoji kvota, privalo nusipirkti trūkstamų taršos leidimų.
JAV, kuri turėjo būti viena iš pagrindinių paklausą užtikrinančių valstybių, nerodo jokio noro prekiauti taršos leidimais ar prisiimti įsipareigojimų kovoti su klimato kaita vienašališkai, nebent atitinkamus įsipareigojimus prisiimtų ir Kinija. Kinija, paskelbusi apie vietinės taršos rinkos sukūrimą nors ir pasiuntė teigiamą signalą, tačiau neaišku, ar to užteks išgelbėti rinką.
Taršos leidimų kainų kritimas labiausiai paveikė ES įmones, kurios, tikėdamosios didelės savo gamybos ir nemažo ATL kainų augimo, sudarė ateities sandorius įsigyti taršos leidimus fiksuota kaina. Kritus gamybai, sumažėjo ir įplaukos, tačiau sandoriais, kurie buvo sudaryti praeityje (pvz. 2008 metais) įsigyti didelius kiekius ATL, kaina (pvz. 18 eurų), kuri dabar atrodo juokingai didelė – liko.
Kai kurios įmonės dėl to gali tapti nemokios. Kitos įmonės, kurios investavo į taršos leidimus generuojančius projektus ir tikėjosi ne tik atsiimti pinigus juos pardavus, bet ir pasidaryti gražaus pelno, dabar kabo ties bankroto riba. Net tokie didžiuliai tarptautiniai bankai, dalyvaujantys rinkoje atleidinėja taršos leidimų rinkos maklerius.
Šiandien prasidedanti Jungtinių Tautų klimato kaitos derybų sesija Pietų Afrikoje yra be galo svarbi ir Lietuvai ir Lietuvos įmonėms, kurios dalyvauja prekyboje taršos leidimais. Reikia labai stipraus politinio signalo, patvirtinančio specialiosios Jungtinių Tautų finansų darbo grupės išvadas, kad prekyba taršos leidimais yra svarbus klimato finansų šaltinis. Tačiau tik per ateinančias dvi savaites mes matysime, ar valstybės gali perlipti per savo nesutarimus ir padėti stiprius pagrindus ateities klimato susitarimui ir išgelbėti taršos leidimų rinką.
