Žalioji politika gali ne tik prisidėti prie aplinkos saugojimo, sveiko gyvenimo būdo propagavimo. Žalioji politika gali skatinti ekonomiką, kurti darbo vietas, pasiūlyti alternatyvią energetinę sistemą. Tačiau ar iš tiesų šie gražūs užmojai realiai įmanomi Lietuvoje? Kokie tie žaliųjų receptai ir kaip juos įgyvendinti? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ su Žaliosios politikos instituto direktoriumi Linu Balsiu kalbėjosi Virginijus Savukynas.
- Vadovaujate Žaliosios politikos institutui. Kodėl manote, kad Lietuvai būtent čia ir dabar reikia žaliosios politikos?
- Žalioji politika nėra kažkoks dalykas, kurio iki šiol visai nebuvo ir štai staiga jo užsireikė. Žaliosios vertybės žmogui būdingos nuo prigimimo. Tai yra harmoningas gyvenimas, nekonfliktavimas su aplinka, savimi, kaimynais, kaimyninėmis valstybėmis. Šios vertybės yra labai natūralios. Todėl nemanau, kad dabar yra būtent tas metas, kai Lietuvai jų staiga prisireikė. Tiesiog visoje Europoje ir visame pasaulyje šiuo metu žaliosios vertybės turi naują požiūrį į ekonomiką, gyvenimą, mokesčius ir pan. Būtent globalinė krizė, kuri ištiko pasaulį, suteikia tam tikrą stimulą ir pamatą šioms vertybėms.
- Kaip jūs apibūdintumėte naują požiūrį į ekonomiką, pasaulį, kitus dalykus?
- Svarbiausias dalykas, kaip jau minėjau, yra harmoningas visų sugyvenimas su visais. Naujas požiūris į ekonomiką? Na, pavyzdžiui, pats paprasčiausias dalykas: baikim skolintis...
- Iš ko tada gyvensime?..
- Pradėkime skatinti ekonomiką iš savo pačių vidinių resursų. Būtent toks klausimas daugeliui ir kyla: tai iš ko gi tada gyvensim?.. Mūsų finansų ministrų įdiegta tokia tradicija: pasiskolinam, pravalgom, suveržiam diržus. O kam suveržiam diržus? Tam, kad dar daugiau galėtume pasiskolinti. Sakoma, kad reikia susiveržti diržus ir parodyti toms mistinėms „rinkoms“, kurios mums „moka“ pinigus, kad mes iš tiesų mokame susiveržti diržus. Tai reiškia, kad mokame taupyti ir mums vėl galima paskolinti. Taigi mes vėl pasiskoliname ir vėl viską pravalgome... O naujas žalias požiūris į ekonomiką reiškia: kurkim darbo vietas čia. Lietuva turi puikių galimybių kurti darbo vietas iš savo vidinių resursų.
- Gerai, jūs pateikėte bendresnį požiūrį. Tačiau jeigu kalbėsime apie ekologiją, žaliąją politiką ir žaliųjų judėjimą, tai pasisakoma už tai, kad reikia tausoti gamtą, jos neteršti ir pan. Ar tai nėra pernelyg didelė prabanga Lietuvai? Juk daugelis žmonių vos suduria galą su galu ir galvoja, kaip uždirbti daugiau pinigų, o ne kaip saugoti gamtą ir harmoningai sugyventi.
- Kaip minėjau, žalieji tiek Europoje, tiek Lietuvoje jau nuėjo ilgą kelią nuo atskirų judėjimų, protestuojančių prieš politiką, iki žaliųjų politinių partijų ir judėjimų, kurie nori keisti gyvenimą ir politiką. Ne protestuoti prieš politiką, bet ją keisti. Tai ypač pasakytina apie Vokietiją. Aplinkosauga ir ekologija, be abejo, yra viena iš tų sričių, kur žalieji judėjimai ir žaliosios politinės partijos reiškiasi.
- Taip, bet jūs visgi labiau kalbate apie Europą… O kaip yra su Lietuva?
- Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Lietuviai yra matę Europos, žino, kaip yra Europoje ir stengiasi gyventi kaip yra Europoje. Nepritariu didžiuliams emigracijos mastams, kurie šiuo metu yra Lietuvoje. Tačiau jeigu toje blogybėje ieškotume kažkokio pozityvo, juo galėtų būti tai, kad žmonės pamato, kaip gyvena Europa ir visas pasaulis. Ir kad jie gali taikyti tas mintis, idėjas, gyvenimo principus Lietuvoje. Geriausias pavyzdys yra akcija „Darom“, kai žmonės, jausdami pareigą apsitvarkyti, pradėti nuo savo gatvės, kiemo, miesto, tokiu būdu stengiasi padaryti tvarką ir valstybėje. Judėjimas „Darom“ tampa praktiškai globalinis, nors prasidėjo nuo visiškai vietinės reikšmės judėjimo. Taip pat galime kalbėti ir apie sveikesnę mitybą, pažangesnį požiūrį. Ir tai visai nesusiję su finansais.
- Na, kaip čia pasakius... Ekologiška gyvensena ir, pavyzdžiui, ekologiški produktai yra brangesni. Vadinasi, su ekonomika yra susiję. Turbūt sutiksite, kad Lietuvoje prasidėjo ekologiškos gyvensenos bumas. Žmonės perka ekologiškus produktus arba patys juos augina, gamina, o kai kas net išvažiuoja gyventi į kaimą. Kaip jūs aiškintumėte tą bumą? Kodėl žmonės to nori?
- Lietuva – laisva šalis, atviros sienos, esame Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje. Taigi žmonės laisvai keliauja ir mato, kaip kitur gyvenama. Kodėl Lietuvoje žmonės nusprendė sveikiau maitintis? Aš nesakau „brangiau maitintis“. Nebūtinai ekologiškas arba sveikas maistas yra daug brangesnis.
- Na, jeigu perki prekybos centre, toks maistas paprastai yra brangesnis...
- Galbūt tai labiau yra marketingo dalykai. Tačiau juk lietuviai yra daržininkai, sodininkai. Kiekvienas žemės sklypą turintis lietuvis nori pats ten kažką užsiauginti. Užsiauginkime salotų, ridikėlių, kopūstų ir morkų. Tai nieko ypatingai nekainuoja, o yra geras maistas. Tačiau Europos Sąjungos statistika rodo, kad lietuvis suvartoja turbūt tris ar net daugiau kartų mažiau daržovių, nei vidutinis Vakarų Europos gyventojas.
- Todėl, kad lietuviai yra kilę iš kaimo, jiems reikia daugiau mėsos, kiaulių...
- Požiūris turi keistis ir jis keičiasi. Žmonės pradeda gyventi sveikiau ir tai akivaizdu, bet nereiškia, kad būtinai brangiau. Žinoma, yra marketingo dalykai, neva produktas yra brangesnis, nes jis „eko“ ir pan. Tačiau iš tikrųjų nebūtinai tai yra tiesa. Puikiausiai galima valgyti daugiau tokių daržovių, kurių pas mus yra ir kurių galime patys užsiauginti. Galima maitintis sveikai, pigiai ir būti sveikiems.
- Jūs, kaip vadovaujantis Žaliosios politikos institutui, norite skatinti žaliąsias idėjas, skleisti jas visuomenėje. Natūralu, kad tie, kas pasirinko ekologišką gyvenseną, turėtų būti jūsų atrama. Tačiau ar nėra taip, kad tokie žmonės apskritai nesidomi politika ir nuo jos visiškai atsiriboja?
- Nežinau, apie ką jūs iš tikrųjų kalbate turėdamas galvoje kažkokius „atitrūkusius nuo gyvenimo“, „žaliai valgančius“ ar pan.
- Na, daugelis jų sako, kad politika yra neįdomu.
- Žaliosios idėjos ir žalioji politika nėra tik kažkoks daržovių valgymas. Tai būtų begalinis suprimityvinimas. Visų pirma, žalioji politika yra ekonomikos reforma, naujas požiūris į mokesčius, ekonomiką ir jos skatinimą. Tai naujas požiūris į energetiką. Visa Europa eina atsinaujinančių šaltinių link. Europos Sąjungos energetikos strategija iki 2050 metų nurodo ir prognozuoja, kad atsinaujinantys šaltiniai bus dominuojantys. 97 proc. energijos bus pagaminama iš tokių šaltinių. Vokietija iš atsinaujinančių šaltinių sukūrė stiprią pramonės industrijos šaką ir eksportuoja žaliąją elektros energiją. Nors sakoma, kad ji labai brangi, pasirodo, taip nėra. Štai čia ir yra tikra žalioji politika, liečianti kiekvieną žmogų. Žalioji politika kuria darbo vietas. Lietuvoje panaudojus, pavyzdžiui, vien tik biokuro ir biomasės potencialą, galima sukurti apie 10 tūkst. darbo vietų. Paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje viena teravatvalandė žaliosios energijos sukuria tūkstantį darbo vietų. Lietuva suvartoja maždaug dešimt teravatvalandžių elektros energijos, o tai būtų apie 10 tūkst. darbo vietų. Mums dar reikia 20 teravatvalandžių šiluminės energijos, taigi skaičiuokime toliau...
- Jeigu viskas bus iš atsinaujinančių šaltinių, Lietuvoje nebeliks nei miškų, nei javų, viską sudeginsime...
- Nieko panašaus. Mes sudeginsime tai, ką dabar eksportuojame arba tai, ką vis tiek sudeginame. Dabar ūkininkai sudegina šiaudus, nes neturi kur jų dėti, įmonės gamina šiaudų granules ir jas eksportuoja. Taip pat gaminami pjuvenų briketai iš miško pramonės atliekų, o ne iš naujai kertamų miškų. Ir visa tai eksportuojama, nes, pasirodo, Lietuvoje nėra kur viso to deginti... Mes deginame brangias rusiškas dujas ir nesistengiame statyti alternatyvos toms brangioms dujoms. Dabartinė valdžia visiškai negalvoja, kad būtų galima tik šiek tiek investuoti. Investavus maždaug 3 milijardus litų į rekonstruojamas elektrines, galima pilnai pereiti prie atsinaujinančių išteklių, biomasės panaudojimo.
- Viskas, ką jūs kalbate, labai gražiai skamba. Bet ar visuomenei tai aktualu, ar ji viską supras? Ar sulauksite visuomenės palaikymo šioms idėjoms?
- Na, o kaip gali nebūti palaikymo?.. Jūs ką, nepalaikysite idėjos, kad Lietuvoje realiai galima sukurti 10 tūkst. naujų darbo vietų? Ką, ar šito žmonėms nereikia? Žmonės galės dirbti, nes kapitalas liks Lietuvoje. Juk ir dabar yra įmonių, kurios dirba, gamina tą biokurą, bet jį eksportuoja, nes Lietuvoje nėra kur jo dėti. Mes jį išvežame į Daniją, Švediją, Vokietiją.
- Eksportas irgi nėra blogai...
- Bet juk viskas gali likti Lietuvoje. Pinigai ir darbo vietos liks Lietuvoje. Tai milžiniškas potencialas, kuris yra absoliučiai neišnaudojamas dėl to, kad, pavyzdžiui, dabartinė politika, energetikos ministerija ir jos strategija, kuri niekaip nepatvirtinama, sukoncentruota tik į atominę energetiką ir manoma, kad tai yra panacėja. O iš tiesų tai yra blogis.
- Na, tai yra energetinė nepriklausomybė. Bent jau taip teigiama.
- Ne, tai yra tolesnė priklausomybė nuo Rusijos, nes Lietuva yra visiškai integruota į Rusijos šiaurės vakarų energetikos žiedą. Maždaug 70 proc. urano - branduolinio kuro - valdo Rusija ir iš niekur kitur mes jo nenusipirksime.
- Na, dar lieka tie 30 proc. (Šypsosi – red. past.)
Žinote, kas diktuoja madas, tas jas ir diktuoja... Būdama integruota ir sinchronizuota savo elektros perdavimo tinklais su Rusija ta galimai naujoji elektrinė tarnaus tik kaip rezervas Rusijos elektros energijos eksportui į Vakarus. Jeigu mes norime padėti Rusijai tokiu būdu...
- Energetika yra labai svarbus klausimas, bet grįžkime prie žaliųjų idėjų. Ar nemanote, kad tokios idėjos yra tiesiog mados reikalas ir jos greitai praeis?
- Ne, tikrai nemanau.
- Kodėl?
- Jeigu kalbame apie visiškai buitinį lygį, kai žmonės pradeda suprasti, kad rūšiuoti atliekas yra naudinga, nes jos yra perdirbamos, viskas grįžta perdirbtais produktais. Žmonės tai mato, supranta. Tai yra pilietiškas požiūris. Taip pat suvokimas, kad reikia apsivalyti, kaip kad minėta akcija „Darom“. Tokie pavyzdžiai rodo, kad pilietiškumas nenyksta, o didėja. Žaliosios idėjos skatina individo savarankiškumą, laisvą mąstymą, teisę spręsti. Pavyzdžiui, stiprėja žaliųjų savanorių judėjimas Lietuvoje. Jų šūkis: sprendžia žmonės, o ne valdžia. Patys žmonės sprendžia, kas jiems aktualu, kaip jie nori tvarkytis įvairiausiose srityse. Pradedant aplinkosauga, ekologija, sveika mityba ir baigiant ekonomika bei finansų sistema.
- Dėkoju už pokalbį.