Straipsnių cikle ir toliau analizuojame mitus ir faktus, kurie dažnai susimaišo, kalbant apie klimato kaitos problemas. Analizuojant medžiagą apie klimato kaitą, itin svarbu atskirti informacijos šaltinius – politikai, mokslininkai, ekonomistai, verslo sektoriaus atstovai ir t.t.
Nereikėtų maišyti politikų nuomonių ir mokslinių faktų. Kad ir kokia politizuota tapo klimato kaitos tema, nepamirškime, kad klimato analizė ir prognozės - vis dar mokslininkų, o ne politikų rankose.
Globalinis atšilimas vyksta – tuo neabejojama. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama išsiaiškinti, kokios priežastys lemia šio proceso spartėjimą ir intensyvumą.
Tarša ir besaikis vartojimas, deginamas iškastinis kuras ir dėl to išsiskiriančios šiltnamio dujos, natūralūs klimato svyravimo procesai, o gal Saulės įtaka lemia, kad Žemės planetoje stebime atšilimo procesus?
,,Šiuo metu stebimas atšilimas vyksta dėl padidėjusio Saulės aktyvumo, o ne dėl žmonių veiklos išsiskiriančio CO2 ir kitų šiltnamio dujų”, - Kopenhagoje vykusios Klimato kaitos konferencijos metu pareiškė fizikos profesorius Henrik Svensmark, dirbantis Danijos nacionaliniame kosmoso centre Kopenhagoje. Jo teigimu, Žemėje vykstantys procesai stipriai susiję su Saulės aktyvumu. Kaip pavyzdį jis pateikė Viduramžiais mūsų planetoje vykusį atšilimą. Saulė ir Žemė tuo metu buvo tame pačiame cikle – Saulės aktyvumas išaugęs, o Žemėje vyko atšilimas.
Saulės suteikiama energija valdo visą Žemės klimatą. Tyrimai rodo, kad šiuo metu Saulė yra pati aktyviausia per 300 metų (pasiektas ciklo pikas). Mokslininkai teigia, jog tai galėtų būti rimta priežastis, daranti daug didesnę įtaką globaliniam atšilimui negu deginamas iškastinis kuras. Jie pastebėjo, kad temperatūros išaugimas per pastaruosius 120 metų stipriausiai pasireiškė dar iki 1940 m. – kur kas anksčiau negu buvo užfiksuotas šiltnamio dujų koncentracijos išaugimas.
Mokslininkai atskleidė, jog 17 iš 19 temperatūros išaugimo momentų per 10 000 metų sutapo su Saulės aktyvumo piko periodais.
Kas yra saulės aktyvumas?
,,Saulės energija – tai pagrindinis energijos šaltinis klimato kaitos sistemoje”, - sako VU Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis. Tačiau, kas iš tiesų yra saulės aktyvumas? Ar teisingai mes suprantame šią sąvoką ir patį reiškinį?
,,Saulės aktyvumas, tai periodiškai, kas 11 metų, kintantys Saulės atmosferos dariniai ir reiškiniai. Saulės aktyvumo rodiklis yra dėmėtumas, reiškiamas Volfo skaičiumi”, - rašoma astronomijos enciklopediniame žodyne.
Profesorius sako, jog apie Saulės aktyvumą daug kalbame vasarą ir tenka išgirsti, iš tiesų, juokingų dalykų. ,,Šiandien saulė per pietus itin aktyvi, todėl venkite kaitintis paplūdimyje – galime išgirsti saulėtomis, giedromis dienomis, – sako prof. A. Bukantis, - saulės aktyvumą apibūdina labai daug įvairių rodiklių, bet kalbama ne apie jos intensyvumą giedromis dienomis. Pats populiariausias rodiklis yra lydinių skaičius – vadinamasis Volfo skaičius, nustatomas pagal dėmėtumą saulės disko paviršiuje.”
Saulės aktyvumo faktorius neatsveria šiltnamio dujų įtakos atšilimui
Ar saulės aktyvumas gali turėti esminę įtaką Žemėje vykstančiam atšilimui? Atšilimą lemia daugybė faktorių ir mokslinių tyrimų metu yra nustatoma kiekvieno faktoriaus procentinė įtaka.
,,Viskas yra skaičiuojama energetiniais vienetais – kiek prie temperatūros kilimo prisideda šiltnamio dujos ir kiek lemia, šiuo atveju, Saulės spinduliuotės sustiprėjimo arba susilpnėjimo faktorius.
Taigi, dabartiniai skaičiavimų rezultatai yra tokie – apie 90% indėlio sudaro įvairių šiltnamio dujų išsiskyrimas ir tik apie 10% - saulės spinduliuotės kaita. Tai yra energetiniais vienetais išreikšti skaičiai, paremti įvairių tyrėjų rezultatais. Remiantis gautais duomenimis, daroma išvada, kad pagrindinis atšilimą lemiantis faktorius, visgi, yra šiltnamio dujos”, - teigia prof. A. Bukantis.
Mokslininko teigimu, iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio tendencija buvo kitokia – ir Saulės aktyvumas, ir Žemės temperatūra kilo panašiu tempu. Visgi, dabar matome, kad temperatūra Žemėje kyla dar sparčiau, o Saulės aktyvumas pasiekęs piką vėl mažėja. ,,Tai kaip tuomet galime sieti Saulės aktyvumą su per pastaruosius keturiasdešimt metų vykstančiu sparčiu temperatūros kilimu Žemėje?” – klausia prof. A. Bukantis.
Saulės aktyvumo reikšmė Žemės klimatui yra svarbi, tačiau, anot profesoriaus, šiuo metu energijos fluktuacijų (svyravimų į abis puses nuo vidurkio) amplitudė yra labai nedidelė – apie 0,2 %, o toks rodiklis Žemės temperaturą gali pakeisti tik 0,1°C. Tuo tarpu, šiuo metu stebime 0,8°C atšilimą.
Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė sako, jog tiksliai prognozuoti, kokie pokyčiai įvyks Saulėje net ir artimiausiu metu yra labai sudėtinga. ,,Yra manoma, jog kas 11 metų Saulė pasiekia savo aktyvumo piką, tačiau daugybė mokslininkų ginčijasi, ar teisingai yra paskaičiuoti tie aktyvumo ciklai.
Mes matuojame nuo Žemės, tai yra tik teoriniai paskaičiavimai. Teorija yra teorija, juk nėra Saulėje atliekami tiesioginiai matavimai. Saulė užduoda labai daug klausimų”, - sako klimatologė ir pateikia pavyzdį, kokie sunkiai numatomi ir neįprasti procesai vyksta arčiausiai Žemės esančioje žvaigždėje, - ,,Šiuo metu lyg ir ciklo pikas, tačiau neseniai kovo mėnesį Saulė staiga ,,padarė didžiulį siurprizą” visiems mokslininkams – ėmė ir ,,išblyško” t.y. išnyko Saulėje matomos dėmės, o nuo dėmių gausos priklauso ir Saulės aktyvumas.
Paskutinį kartą, kai Saulė tapo blyški buvo ledynmetis. Taigi, pasigirdo kalbos, jog Saulėje įvykęs pokytis įrodo, jog artėja atšalimas - naujas ledynmetis. Na, o rudenį, Saulė tarsi išgirdusi šiuos ginčus, vėl ,,prisikrovė” dėmių dar daugiau negu turėjo anksčiau. Mokslininkams ir vėl buvo užminta nauja mįslė. Egzistuoja įvairios hipotezės, tačiau vieningos nuomonės, kodėl įvyko tokie kontrastingi pokyčiai nėra.”
Taigi, mokslininkai remdamiesi ilgalaikių tyrimų duomenimis nustatė, kad apie 90% tūrio ,,klimato atšilimo katile” sudaro įvairių šiltnamio dujų išsiskyrimas ir tik apie 10% - Saulės spinduliuotės kaita. Pasak grupės Stanfordo universiteto mokslininkų, atlikusių tyrimą ,,Saulės įtaka klimatui” ,,Solar Influences on Climate”, ,,Saulė turi įtakos klimato atšilimui, tačiau ši įtaka nepalyginamai mažesnė negu antropogeniniai veiksniai”.
Nors istorijos metraščiai mums pateikia ir kitokių pavyzdžių, tačiau šiandien vykstančiam klimato atšilimui, visgi, daugiau įtakos turi išsiskiriančios šiltnamio dujos, o ne Saulės aktyvumo svyravimai. Tenka pripažinti – kiekvienam laikmečiui savos problemos.
Plačiau:
