Dalies valstybių priešinimasis pratęsti Kioto protokolą buvo esminė kliūtis paskutinėmis derybų dienomis, tačiau diplomatai sukūrė kompromisinį susitarimo variantą. Delegatai šeštadienį plojo Japonijos, Kinijos ir JAV, kurios pokalbiuose kėlė daugiausia trinties, atstovams, kai šie vienas po kito paskelbė pritariantys parengtai sutarčiai, praneša BBC.
Meksikos, kurioje vyko konferencija, prezidentas Felipe'as Calderonas pareiškė, kad diskusijos pasaulio lyderiams leido „žvilgtelėti į naujus horizontus“, kur valstybės bendrai sprendžia „užduotį, kaip planetą išlaikyti sveiką ir saugią“.
Susitarime numatyta steigti „Žaliąjį klimato fondą“ (The Green Climate Fund), kuriuo pakartoti pažadai iki 2020 metų besivystančias šalis paremti po 100 mlrd. dolerių kasmet, kad jos galėtų atremti dėl šylančio klimato kylančius sunkumus bei plėtoti mažai taršias technologijas.
Tačiau šeštadienio sutartis yra gerokai mažiau nei visapusis susitarimas, kurio daugelis valstybių norėjo dar praėjusių metų Kopenhagos konferencijoje - ji ir vėl palieka atviru klausimą, ar veiksmų pažadai bus teisiškai įpareigojantys.
„Mes kalbame apie [bendrą] emisijų mažinimą 13-16 proc., o tai reiškia, kad temperatūros kils daugiau nei 4°C“, - aiškino P. Solonas. Jo teigimu, turtingųjų šalių klimato politika yra „genocidas“, per metus lemiantis 300 tūkst. mirčių gamtos katastrofose.
Istoriškai didžiausios pasaulio teršėjos JAV vyriausiasis derybininkas Toddas Sternas teigė, jog „tai, ką dabar turime surašyta, nors ir netobula, tikrai yra geras pagrindas judėti pirmyn“, o jo kolega iš Kinijos Xie Zhenghua pridūrė, jog „ateityje derybos išliks sudėtingos“.
„China Daily“ cituoja X. Zhenghua žodžius, kad Kinija patenkinta tuo, jog „derybos vyko pagal principą, kad atsakomybė bendra, tačiau skirtinga“.
Kinai, kurie dėl augančios pramonės yra tarp didžiausių pasaulio teršėjų, norėtų, kad jų šalis pagal savo vaidmenį emisijų mažinime liktų tebesivystančių valstybių grupėje.
Rusija ir Japonija savo ruožtu užsitikrino formuluotes, kurios joms palieka galimybę išvengti Kioto protokolo pratęsimo dėl teisiškai įpareigojančio emisijų mažinimo, nors tuo pačiu paliekama suprasti, kad protokolas turi veiksnią ateitį – toks lieka esminis besivystančių šalių reikalavimas.
„Reuters“ pabrėžia, kad nėra jokių datų, kada būtina galutinai įtvirtinti vieną ar kitą susitarimą.
Didžiosios Britanijos energetikos ir klimato sekretorius Chrisas Huhne'as nurodė manantis, kad diskusijos Kankune suteikė daugiau vilčių, jog ne anksčiau žadėtais 20 proc., o 30 proc. savo emisijas, palyginti su 1990 metais, mažins Europos Sąjunga (ES). „Manau, kad susitarimas dėl 30 proc. tapo labiau galimas“, - kalbėjo jis apie ES indėlį stabdant tai, kas, JT klimato mokslininkų manymu, gali būti daugiau potvynių, sausrų, purvo nuošliaužų bei kitų permainų ekosistemose.
„Galbūt Kankunas išgelbėjo [derybų] procesą, tačiau kol kas neišgelbėjo klimato“, - nurodė Wedelis Trio, „Greenpeace“ atstovas.
