Pavasarį prasidėjusi gyvūnų migracija tęsiasi ir vasarą. Migruojančių gyvūnų ir vairuotojų keliai kartais susikerta, o pasekmės gali būti skaudžios abiems. Lietuvoje vis dar manoma, kad geriausia apsauga – masinis tvorų statymas, tačiau jos apsaugo ne visada.

GRYNAS.lt balandžio mėnesį įspėjo vairuotojus, kad keliuose būtų atidesni, nes migruojantys gyvūnai, ypač miškingose vietovėse, gali netikėtai iššokti ant kelio. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakojo, kad migruojantys gyvūnai pavasarį ieško porų ar vietų jaunikliams vesti, o vasarą – geresnių maitinimosi vietų.

Kol užsienio valstybėse statomi modernūs specialūs tiltai gyvūnams, skirti saugiai pereiti autostradas, Lietuvoje vis dar galioja įsitikinimas, kad geriausia apsauga – tvoros ir požeminės perėjos. Tačiau gyvūnai požeminių perėjų bijo ir jomis nesinaudoja bei randa būdų apeiti, peršokti ar pralįsti pro tvoras.

Lietuvos keliai ir autostrados - gyvūnų mėsmalė?

Tvorų neefektyvumu galima dar kartą įsitikinti pažvelgus į įvykius Kaišiadorių rajono keliuose. „Rajone naktį užmuštas jau penktas briedis per pusantro mėnesio. Tai pasikeitusios migracijos pasekmės, nes vairuotojai miškinguose vietovėse yra atsargesni ir tvoros padeda,bet žvėrys randa naujus kelius pereiti į kitus plotus. Žvėrys keliaudami labai tankiai kerta magistralinius kelius ir sukelia autoavarijas“, - laiške GRYNAS.lt rašo skaitytojas Vilius.

„Mūsiškės požeminės perėjos yra visiškai neefektyvios, kadangi virš jų nuolat zuja automobiliai, juose baisus triukšmas ir žvėris bando laimę kitu keliu. Be to, dieną perėjos tamsios, gyvūnai natūraliai vengia tokių vietų, nes mato, kad jos skiriasi nuo aplinkos, jie mato tokiose vietose grėsmę“, - aiškino A. Gaidamavičius.

„Gyvūnams šiaip ar taip reikia migruoti, tad tvoros jų nesustabdo. Jeigu jie randa landą, tai iš karto ja pasinaudoja. Tačiau kitoje kelio pusėje landos gali ir nebebūti? Tuomet gyvūnas blaškosi ant kelio ir sukelia pavojų. Neretai tokias „kišenes“ palieka ir vairuotojai, neužverdami vartų iš autostrados įvažiuodami į mišką, - pasakojo A. Gaidamavičius, - Lietuvoje dar statomi specialūs pylimai, nuo kurių gyvūnai atsispyrę gali peršokti per tvorą, bet tai pajėgūs padaryti vos keli: stirnos, elniai. Kitiems gyvūnams jie nepadeda, o ir dėl kitų gyvūnų neaišku, koks jų efektyvumas, ar tikrai jomis pasinaudoja gyvūnai?“. Gamtosaugininkas apgailestavo, kad rengiant naujus projektus keliams tiesti į išlaidas neįtraukiamos ir naujausios gyvūnų apsaugos priemonės. Kaip bebūtų keista, Lietuvoje kažkodėl dar vyrauja įsitikinimas, kad už tvoras nėra nieko geriau.

Pernai vien „Lietuvos draudimo“ klientai patyrė 336 avarijas dėl į kelią iššokusių ar išbėgusių žvėrių, o tai reiškia, kad tokie įvykiai yra registruojami beveik kas dieną. Dažniausiai keliuose automobilius „pasitinka“ stirnos, rečiau – briedžiai ar elniai. Pernai pasitaikė susidūrimų su nedideliais gyvūnais, tokiais kaip kiškis, bebras, barsukas. Policijos duomenimis, iš viso šalyje įvyksta apie 1000 eismo įvykių, kurių priežastis būna ant kelio išbėgęs gyvūnas.

Lietuvos keliai ir autostrados - gyvūnų mėsmalė?

Patarimai vairuotojams

 - Didesnė tikimybė ant kelio sutikti žvėrį – miškingose vietovėse, ypač ten kur medžiai ir krūmai auga visai netoli kelio, taip pat tose vietose mažesnis matomumas;

 - Žvėrys migruoja sau įprastais keliais, todėl besiplečiant miestams jie ir atsiduria ten, kur anksčiau gal buvo miškas, o dabar jau – naujas kelias;

 - Būkite ypač atidūs vakare, tamsiu paros metu;

 - Atminkite, kad į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas – ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio. Ypač reiktų saugotis briedžių. Jis yra stambiausias Lietuvos miškų gyvūnas, todėl jaučiasi labai drąsiai. Yra pasitaikę atvejų, kai šie kanopiniai tyčia nesitraukė nuo kelio ar net puolė automobilius, nes mažesni objektai jų negąsdina. Visgi tai daugiau išimtis, nei taisyklė. Stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą ar garso signalą gyvūnas išsigąsta ir pabėga;

 - Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia akimirksniu įvertinus situaciją pasiruošti išvengti susidūrimo: arba stabdyti, arba, sulėtinus greitį, bandyti apvažiuoti gyvūną;