„Jokių atliekų“ - tokiu šūkiu vadovaujasi mažas Kamikatsu kaimas Japonijoje. Gyventojai čia rūšiuoja atliekas, skirstydami jas į 34 atskirus konteinerius ir nepalieka nė vienos šiukšlelės.
Dar visai neseniai kaimo gyvenimas sukosi tik apie ryžius ir turistus, kurie čia atvyksta pasimėgauti natūraliomis versmėmis. Dabar mažo, Shikoku saloje miškingoje ir kalnuotoje vietovėje įsikūrusio kaimelio gyventojai turi naują aistrą – šiukšles.
Neįprastas eksperimentas
Nuo 2003 m. Kamikatsu dalyvauja beprecedentiniame ekologiniame eksperimente. Jei jis pasiteisins – Japonijos benamiai turės paieškoti kito pajamų šaltinio, nes šalyje šiukšlių nebeliks.
Šiuo metu Japonijoje gyventojai raginami rūšiuoti atliekas pagal tai, ar jos dega, ar ne. Šalyje veikia daug šiukšlių deginimo vietų, kur šios paverčiamos šiluma arba elektros energija. Bet deginamos šiukšlės vistiek išskiria aplinkai kenksmingas medžiagas, teršia atmosferą. Kamikatsu gyventojai sutiko pradėti gyventi kitaip: jie rūšiuoja šiukšles į 34 kategorijas. Kiekviena šiukšlė perdirbama ir paverčiama nauju produktu.
„2000 m. kaimui buvo uždrausta naudoti vieninteles dvi atliekų deginimo krosnis, tad pagalvojome, kodėl gi išviso nebepalikti nė vienos šiukšlės?“, - retoriškai klausia Sonoe Fiji, Kamikatsu Jokių atliekų akademijos (angl. Zero Waste Academy), nepelno siekiančios organizacijos narys. Akademija pasiūlė ir įgyvendina minėtą neteršimo schemą.
Nors iš pradžių sulaukta pasipriešinimo, kaimo bendruomenė sutiko dalyvauti neįprastame eksperimente ir savo pačių nuostabai tapo galinga „ekokariuomene“.
„Iš pradžių buvo labai sunku“, - pasakojo Kikue Nii, 65 metų amžiaus moteris bemesdama organines atliekas į elektrinį komposterį. Kita dalis šiukšlių patenka į įprastą komposto dėžę kieme. Pavasarį supuvęs maistas taps vertinga trąša pomidorams ir svogūnams. „Kai įsigaliojo naujos taisyklės dar dirbau. Tuomet reikdavo aukoti savo pietų pertrauką tam, kad viską išrūšiuočiau. Dabar jau pripratau. Viskas atrodo labai natūralu“, - šypsodamasi pasakoja pensininkė.
Taisyklių netrūksta
Kad ponia K. Nii ir jos kaimynai vargo nesunku suprasti pasidomėjus rūšiavimo taisyklėmis. Stikliniai buteliai turi būti be kamštelių ir išrūšiuoti pagal spalvą. Plastikiniai buteliai rūšiuojami į tris skirtingus konteinerius. Kiekviena šiukšlė turi būti kruopščiai nuplauta: nuo plastikinio butelio, kuriame buvo mineralinis vanduo, iki plastikinio vyniojimo maistinio popieriaus.
Laikraščiai ir žurnalai privalo būti gražiai sudėti į krūveles ir surišti virvele pagaminta iš perdirbto kartono. Viskas, kas nekompostuojama privalo būti pristatyta į kaimo Jokių atliekų centrą. Tuo turi pasirūpinti patys gyventojai, nors stambesnes atliekas centras surenka pats. Nemokamai paimamos šiukšlės iš tų, kurie neturi galimybių pristatyti šiukšlių patys.
Daiktai, kurie dar tinka naudojimui turi būti pristatyti į Jokių atliekų centro krautuvėlę. Iš čia gyventojai gali nemokamai pasiimti daiktus, kurių jiems reikia.
Visi Kamikatsu gyventojai taip pat raginami savanoriauti, nors tai nėra privaloma. Savanoriai padeda išrūšiuoti šiukšles, nugabenti jas į perdirbimo vietas, tvarko aplinką, dirba akademijoje ar kitaip prisideda prie eksperimento įgyvendinimo.
Tikslas dar nepasiektas
Ar eksperimentas pavyko, dar negalima teigti. Batai, kilimai, futonai ir kitos neperdirbamos atliekos vis dar deginamos. Stiklo ir keramikos atliekos laidojamos po žeme, kadangi arti nėra jokios įmonės kuri galėtų tai perdirbti, nors panaudotos baterijos gabenamos už šimtų kilometrų, į šiaurinę Hokkaido salos dalį.
Kritikai teigia, kad toks kaimo gyvenimas yra tik atliekų nebuvo iliuzija. Pirmiausia visos šiukšlėms perplauti sunaudojama daug vandens, elektriniai komposteriai naudoja elektros energiją, šiukšlės į centrą pristatomos automobiliais, kai kas vis dar deginama arba laidojama po žeme.
„Dar yra vietos tobulėti. Tikslas dar nepasiektas, bet per kelis metus padarėme milžinišką progresą“, - pasakojo Yasuo Goto, 75 – ių metų pensininkas, buvęs žemdirbys, šiuo metu dirbantis savanoriu Jokių atliekų centre.
Jo optimizmą patvirtina statistika: prieš 10 metų Kamikatsu gyventojai išrūšiuodavo ir perdirbdavo 55 proc. atliekų, šiandien šis skaičius pakilo iki 80 proc. 2008 m. net 98 proc. gyventojų savo namuose jau turėjo elektrinius komposterius, kurių įsigijimą parėmė valstybė. Gyventojai su džiaugsmu prisimena, kad jiems už juos tereikėjo sumokėti 3000 jenų (~ 105 Lt).
Vienas iš eksperimento sumanytojų Natsuko Matsuoka pasakojo, kad nėra įsitikinęs ar jiems pavyks pasiekti, kad kaime neliktų nei vienos neperdirbamos šiukšlės, bet stengsis tai padaryti iš visų jėgų. Jo teigimu beveik visi gyventojai to siekia su dideliu entuziazmu. Bendruomenė tvirtai nusprendė tapti lyderiais Japonijos rūšiavimo ir perdirbimo sferoje ir tapti pavyzdžiu kitiems šalies regionams.
