Žalią šviesą šiems darbams uždegė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, paskelbęs, kad jiems atlikti nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Prie aplinkosaugininkų išvados prisidėjo ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, anksčiau reikalavęs užtikrinti, kad valymo darbų poveikis būtų įvertintas paminklosauginiu požiūriu.
Valant įlanką, jos gylį, kuris dabar svyruoja nuo 0,5 iki 2,8 metro, numatoma padidinti iki 4 metrų. Be smėliu užneštų laivų nuolaužų, bus iškelta ir apie 19 tūkst. kubinių metrų grunto, kurį žadama išvalyti nuo tepalų ir kitų teršalų bei išvežti į jūrą.
Aptiktos medinių laivų korpusų liekanos, paveldosaugininkų prašymu, bus perduotos Jūrų muziejui. Metalines numatoma atiduoti perdirbti.
Pusdevinto milijono litų vertinamas teritorijos valymo projektas, tikimasi, galėtų sukurti jachtklubui tinkamą vietą. Apie 6 mln. litų numatytų išlaidų turėtų padengti Europos Sąjunga.
Prieš ketverius metus povandeninius tyrimus laivų kapinėse atliko Klaipėdos universitetas.
Laivų kapinyno akvatorija užima beveik dviejų hektarų plotą. Pačios įlankos išmatavimai siekia 260 ir 50 metrų.
