Dešimties Lietuvos regionų naujiems atliekų tvarkymo projektams baigta skirstyti 450 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM).
"Pagrindinis akcentas - biologiškai skaidžioms atliekoms. Dabar į sąvartynus patenka apie 90 proc. visų komunalinių atliekų ir du trečdaliai iš jų yra biologiškai skaidžios - tokios, kurios pūva, skleidžia metano dujas, nemalonius kvapus. Pusė šių šiukšlių turės būti perdirbta arba kitaip pasinaudota jų potencialu - jokiu būdu ne šalinat sąvartyne", - aiškina AM Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Vilma Karosienė.
Anot jos, pirmiausia atskirai kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas bus skatinami patys gyventojai. "Pirmi realūs žingsniai projektuose galėtų būti žengti jau kitąmet, manau, kai kurios savivaldybės galėtų pasiūlyti ir pirmuosius, parodomuosius konteinerius individualiųjų namų savininkams", - kalbėjo V. Karosienė.
"Ką gyventojai patys atskirs, tas jiems nekainuos. Mokestis numatytas už tvarkyti atiduotą mišrių atliekų kiekį - tą, kurio nenorėjo, negalėjo ir neišrūšiavo, nesukompostavo. Kai dalį sukompostuos, bendras atiduodamų atliekų kiekis sumažės ir mokestis bus mažesnis", - aiškina ji.
Anot V. Karosienės, pavyzdžiui, Vilniuje surinkus biologiškai skaidžias atliekas iš daugiabučių planuojama gauti biodegalus, kurie bus panaudoti viešojo transporto autobusams.
Taip pat planuojamas maisto atliekų rinkimas iš viešbučių, maitinimo įstaigų.
Surinktas mišrias atliekas vėliau atskirs specialūs įrenginiai. "Jie dar kartą viską išpurtys, iš mišraus srauto atrinks atrinks ir biologiškai skaidžias, ir antrines žaliavas. Dabar tokių įrenginių nėra", - sakė V. Karosienė.
Alytus, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai ir Utena iš skaidžių atliekų išgaus biodujas, tuo metu Klaipėdoje planuojamas rūšiavimo įrenginys, kuris, kartu su kompostavimo vietose sprendimais, maksimaliai atskirtų antrines žaliavas, o likusi dalis būtų deginama. Deginti taip pat buvo suplanuota Vilniuje ir Kaune, tokioms gamykloms paramos nepaprašyta - jas ketinama įrengti iš privačių lėšų.
Įgyvendinus projektus, iš viso pusė komunalinių atliekų turi būti perdirbta ar kitaip panaudota, o ne patekti į sąvartynus.
Anot V. Karosienės, parama regionams bus išdalyta iki 2015-ųjų metų pabaigos - iki tada bus atlikti atlikti visi darbai.
Lietuvoje kasmet susikaupia apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų.
Europos direktyvose numatyta per artimiausius trejus metus pasiekti, kad į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 50 proc. bioskaidžių (maisto likučiai, žolė, medžių šakos, popierius, kartonas) atliekų.
450 mln. litų parama pradeda antrąjį atliekų tvarkymo sistemos kūrimo etapą. Pirmasis – senųjų sąvartynų (iš viso apie 500) uždarymas, naujųjų (11) įrengimas – baigiamas, tam 2000-2006 metais buvo skirta ir panaudota 538 mln. litų, o 2007-2013 metais, likusių senųjų sąvartynų (apie 300) uždarymui, didelio gabarito atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių statybai skirta ir naudojama 369 mln. litų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų.
