Šilutės rajono Kintų seniūnijoje Traksėdžių durpyne kilęs gaisras išdegino didelį plotą šalia esančio Aukštumalos telmologinio draustinio.
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis BNS sakė, kad gaisras persimetė į išdžiūvusią pelkę, paviršiumi ėję ugnies liežuviai pasiekė aukštapelkės vidurį.
"Sunaikinta pati ekosistema. Sudegino pušaites, viržius, samanas. Po gaisro pelkė prasiturtino maisto medžiagomis - pelenais. Dėl pelenų ims formuotis miško ekosistema - pušys, beržai. Plynė, kuri saugoma Europos Sąjungos, sunaikinta. Norint atkurti, kas buvo, reikia daryti kirtimus, valyti augmeniją, kelti vandens lygį, tai didžiulės lėšos", - BNS sakė N.Zableckis.
Pelkė degė ir trečiadienį. N.Zableckiui buvo kilusi mintis kviesti savanorius, tačiau šios minties atsisakyta, nes pelkėje yra akivarų ir būti tokiose vietose nepatyrusiems žmonėms pavojinga.
Nemuno deltos regioninio parko tinklalapyje skelbiama, kad draustinis įsteigtas išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.
Aukštumalos aukštapelkėje aptiktos europinės svarbos buveinės, kurios atitinka "Natura 2000" buveinių klasifikaciją ir kurias būtina tausoti bei išsaugoti. Tai natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miškai. Buveinėse aptikta nemažai augalų bendrijų, dvi jų įtrauktos į Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą.
Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių - 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.
Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta.
Pagrindinės grėsmės kylančios Aukštumalos telmologinio draustinio ekosistemai yra pelkės eutrofikacija, kurios priežastis - intensyvi melioracija bei vykdyta durpių gavyba, sukėlusi neigiamą pelkių augalijos kaitą. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 hektarų, liko apie 900 hektarų. Ši dalis paskelbta telmologiniu draustiniu.
Nuslopinti ugnies ugniagesiams, kariams ir miškininkams nepavyksta jau trečia para.
Trečiadienio rytą atskirais židiniais atvira liepsna tebedegė 100 durpyno hektarų ir 28 rietuvės (iš viso 500 kvadratinių metrų), gaisras išplito į mišką. Evakuoti vietos gyventojų kol kas neprireikė.