Lietuvoje apsilankiusi Europos Sąjungos klimato komisarė Connie Hedegaard sako, jog gali būti, kad Lietuvai atėjo laikas iš naujo apgalvoti sistemą, kuria bandoma renovuoti daugiabučius namus.
Ankstesnį renovacijos neišjudėjimą, komisarė įvertino kaip „keistą matyti, sudėtingą suprasti“.
„Turėjau galimybę susitikti su Seimo nariais, keliais ministrais ir, kiek suprantu, visi jie sutinka - būtinai turime renovuoti pastatus, sukurta tam tikra sistema, tačiau atrodo, kad visi [taip pat] sutinka, jog ji nėra pakankamai gera. Žmonės vis dar nerenovuoja tiek būstų, kiek galėtų“, - interviu GRYNAS.lt ketvirtadienį sakė C. Hedegaard.
„Todėl manau, kad galbūt atėjo laikas pergalvoti, ar jūsų turimos paruoštos schemos pakankamai iniciatyvios, ir galbūt rasti idėjų ten, kur pasisekė kitiems“, - kalbėjo ji.
Kaip pavyzdžius C. Hedegaard pateikė Vokietiją, Prancūziją. „Matau, kad [daugiabučių atnaujinimo] potencialas Lietuvoje turėtų būti labai labai didelis, todėl kai kurias idėjas gali įkvėpti kitų valstybių veiksmai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, kitose šalyse specializuotos bendrovės ateina, renovuoja, investuoja, neprašo gyventojų mokėti, nes savo užmokestį vėliau susirinks iš lėšų, kurias gyventojai per vėlesnius metus sutaupys dėl atnaujinimo. Tad tai yra labai įdomus ir protingas būdas investuoti dabar, o mokėti vėliau dalijantis gauta nauda“, - kalbėjo klimato komisarė.
C. Hedegaard pabrėžia mananti, jog „žmonėms turi tapti aišku - jei šiandien turi išlaidų, tai ne išlaidos, o investicija į mažesnę šildymo sąskaitą ateityje“.
„Manau, yra būdų, kad žmonės tai pradėtų daryti ne pamažu, o dideliu mastu“, - sakė klimato komisarė.
Lietuvoje nuo daugiabučių atnaujinimo programos pradžios, 2005 metų, baigti keli šimtai renovacijos projektų - tačiau tai tik lašas jūroje, nes, pagal Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą 2004 metais, iki 2020 metų šilumos energijos sąnaudos šalyje turėtų būti sumažintos bent penktadaliu. Pagrindiniai energijos vartotojai yra pastatai, transportas ir pramonė. Pastatams tenka apie 40 proc. viso vartojimo, o taupymo galimybės laikomos didžiausiomis.
