Pasaulyje populiarėja ekologinė gamyba. 2009 m. duomenimis, šiuo verslu pasaulyje vertėsi per 1,4 mln. gamintojų 154-ose pasaulio šalyse, o sertifikuoti ekologinei gamybai naudojami plotai visame pasaulyje siekė net 35 mln. ha. Ekologinė gamyba itin populiari Vakarų Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje.
Lietuvoje ekologine gamyba rimčiau susirūpinta tik nuo 1990 m., tačiau buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad mūsų gamta būtų kuo mažiau teršiama, o vartotoją pasiektų ekologiški maisto produktai. Ypač reikšmingas pasiekimas buvo nacionalinės sertifikavimo sistemos sukūrimas.
GRYNAS.lt kalbina vienintelės išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorę Oną Kazlienę.
- Kuo užsiima įstaiga „Ekoagros“?
- VšĮ „Ekoagros“ – vienintelė išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga Lietuvoje. Stengiamės, kad vartotoją pasiektų ekologiški produktai, o Lietuvos gamta būtų kuo mažiau teršiama.
Šiuo metu turime teisę sertifikuoti ekologinės augalininkystės, ekologinės gyvulininkystės, ekologinės bitininkystės, ekologinės žuvininkystės gamybos ir ekologiškos laukinės augalijos rinkimo procesus ir produktus bei ekologiško maisto ir pašarų tvarkymo procesus ir produktus. Taip pat yra sertifikuojami: išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo ir tvarkymo procesai bei produktai, išskirtinės kokybės bičių produktai ir jų mišinių gamybos, laikymo fasavimo ir tiekimo rinkai procesai.
- Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas yra toks, kurio kokybė pranoksta įprastus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis. Šie produktai pasižymi natūralumu, nes laukuose, kuriuose auginami augalai ar ganomi gyvuliai, laikomasi nustatyto atstumo iki taršos šaltinių, ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas.
Išskirtinės kokybės produktų sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė, organizmui nenaudingų riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos bei cukraus kiekis, juose daugiau vitaminų, polifenolių, ląstelienos ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Be to, šie produktai gaminami tausojant aplinką – naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus, aplinką saugojančias technologijas ir maksimaliai panaudojant gamybos atliekas.
- Sertifikuojate ekologinės gamybos procesą. Kas tai yra ekologinė gamyba?
- Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti darnią aplinkosaugos praktiką, biologinę rūšių įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Ekologinė gamyba griežtai reglamentuojama, o ekologiškų produktų ženklu žymėti galima tik sertifikuotus ekologiškus produktus, nurodant sertifikavimo įstaigą ar jos kodą. Todėl sertifikavimo įstaiga kartą metuose patikrina visus be išimties ekologinės gamybos ūkius, o kilus įtarimui dėl ekologinei gamybai keliamų reikalavimų laikymosi, ūkiai tikrinami papildomai.
- Ar iš karto, sertifikavus lauką, produkcija jau tampa ekologiška?
- Ekologiškas produktas gaunamas tik trečiais ekologinio ūkininkavimo metais iš lauko, kuris buvo kontroliuojamas sertifikavimo įstaigos du metus iš eilės. Taigi pradėjusių ekologiškai ūkininkauti ūkių pereinamuoju laikotarpiu, t. y. dvejus metus, produkcija nebus ekologiška. Ūkiai, kurie prie ekologiško lauko prijungė dalį neekologiškos žemės, taip pat negaus iš to lauko ekologiškos produkcijos, nes visam laukui pereinamasis periodas bus taikomas iš naujo. Taip pat ūkių, auginančių tuos pačius augalus ir neekologiškai, produkcija irgi negalės būti ekologiška. Tik tie ūkiai, kuriuose laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, gali būti sertifikuojami ir gauti ekologiniam ūkininkavimui skirtą paramą.
- Ekologiškai žemės ūkio produkcijai gaminti Lietuva turi geras sąlygas, todėl sertifikuoti plotai nuolat didėja. Jei 1997 m. Lietuvoje buvo sertifikuota 106 ekologinės gamybos ūkiai, o bendras sertifikuotas plotas siekė tik 1568 ha, tai jau 2004 m. buvo sertifikuoti 1178 ekologinės gamybos ūkiai, o bendras sertifikuotas plotas siekė jau 42955 ha.
2007m. ekologinės gamybos ūkiai sudarė apie 5 proc. visų Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų, ir atitiko išsivysčiusių pasaulio šalių lygį. Itin sparčiai augęs ir populiarėjęs ekologinis ūkininkavimas šiuo metu stabilizavosi, o ūkių skaičius netgi pradėjo mažėti, tačiau bendras sertifikuotas plotas didėja. Šiais metais mūsų įstaiga sertifikavo 2600 ekologinės gamybos ūkių, o bendras sertifikuotas plotas padidėjo iki 158 000 hektarų. Didėja sertifikuotų ekologiškų produktų ne tik kiekiai, bet ir asortimentas, atsiranda naujų perdirbimo įmonių, nemažai ekologiškų produktų eksportuojama ir į kitas šalis.
- Kaip pastebėta, dalis žmonių nelabai skiria ekologinį ūkininkavimą nuo natūrinio. Gal galite paaiškinti, kodėl taip yra?
Vadovaujantis minėtais pakeitimais, laukai, kurie dėl piktžolių gausos neatitiko Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nebuvo sertifikuoti. O kas iš viso to gavosi? Laukų nesertifikavimas dėl piktžolėtumo ūkininkui prilygsta chemijos naudojimui ekologinės gamybos laukuose, todėl kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys šiais metais ir surizikavo. Juk laukai vienodai nesertifikuojami ar jie piktžolėti, ar juose panaudota chemija...
Viešoje erdvėje kartais pasigirsta nuomonių, kad daugelyje ūkių ekologinis ūkininkavimas neatitinka reikalavimų, tačiau konkrečių faktų nepateikiama. Noriu pabrėžti, kad sertifikavimo įstaiga, gavusi pranešimą apie galimus pažeidimus, siunčia tikrintojus į vietą patikrinti faktų teisingumo. Nenustačius chemijos panaudojimo faktų laukuose, sertifikavimo įstaiga gali paimti mėginius ir ištirti akredituotoje laboratorijoje chemikalų likučius pačioje produkcijoje. Pavyzdžiui, per dešimt šių metų mėnesių buvo paimta ir ištirta 130 įvairios ekologiškos produkcijos mėginių, iš kurių 26 atvejais buvo rasta panaudotų chemikalų veikliosios medžiagos likučių. Tokių ūkių sertifikatai buvo anuliuoti. Tačiau susimąstyti reikia ir apie priežastis, kurios verčia ūkininkus pažeidinėti reikalavimus.
Sertifikuoti ekologiški produktai, tiekiami rinkai turi būti supakuoti ir paženklinti, o ekologiškų produktų ženklu žymėti galima tik sertifikuotus ekologiškus produktus, nurodant sertifikavimo įstaigą ar jos kodą. Daugelis pasaulio šalių turi tarnybas sertifikuojančias ekologiškų produktų gamybos procesą, o kai kuriose šalyse jų yra ir ne po vieną.
Lietuvoje pagamintus ekologiškus produktus privaloma ženklinti ekologiškų produktų ženklu, nurodant sertifikavimo įstaigos kodą LT-EKO-001. Jei sertifikuoti produktai ženklinami ir ES ekologiško produkto ženklu (logotipu), tai abu ženklai pateikiami vienas šalia kito, o sertifikavimo įstaigos kodas ir vietos, kurioje užaugintas produktas ar sudedamosios dalys, nuoroda pateikiama po ES ekologiško produkto ženklu.
Ženklinti produkcijos neprivaloma tiems ūkio subjektams, kurie, tiekdami rinkai ekologiškus produktus, turi ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, patvirtinamąjį dokumentą, su jame išvardinta ekologiška produkcija ir ekologiškus produktus patys tiekia rinkai galutiniam vartotojui.
- Kokios ekologiško maisto produkto vartojimo Lietuvoje perspektyvos ir kokios eksporto į užsienio šalis galimybės?
- Didelė dalis Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų jau prasiskynė kelią į Europos šalis. Šiuo metu yra sertifikuota apie 20 grūdų supirkėjų ir perdirbėjų, kurie superka užaugintą ekologišką produkciją. Dalis ūkininkų, ypač auginančių didesnius javų plotus, tiesiogiai bendradarbiauja su užsienio šalių partneriais.
Ekologiškos produkcijos paklausa kiekvienais metais vis didėja. Ekologinis ūkininkavimas didžiausią pagreitį įgavo 2004-2006 metais, tačiau tik dabar rinkoje atsiranda didesnis ir įvairesnis kiekis produkcijos. Parduotuvių lentynose galima rasti ekologiško pieno, sūrio, jogurtų ir kitų pieno produktų. Dalis pieno gamintojų yra apsijungę į kooperatyvus ir taip sprendžia realizacijos problemas. Savo rinkas surado ir ekologiškos duonos kepėjai, ekologiškų kruopų ir miltų gamintojai. Populiarios išlieka ekologiškos arbatos ir visų pamėgtas ekologiškas medus. Po truputį atsiranda ir ekologiškos mėsos gaminių.
Susidomėjimą pareiškia įmonės, kurios norėtų aprūpinti Lietuvos gyventojus ekologiškais šviežias vaisiais ir daržovėmis, mėsos gaminiais, organizuoti maitinimo paslaugas.
