Dar devintajame dešimtmetyje pasiūlyta idėja žingsniu priartėjo prie realybės, kai praėjusią savaitę „statybos“ patvirtintos tarptautiniame susitikime Vokietijos mieste Bonoje, skelbia Afrikos žiniasklaida.
Bonoje Pasaulinė aplinkos organizacija (GEF) patvirtino savo pažadą rasti 115 mln. dolerių. Kitos tarptautinės organizacijos taip pat pateikė finansavimo pažadus sumai iki 3 mlrd. dolerių.
182 valstybes, tarptautines institucijas, nevyriausybines organizacijas bei privataus sektoriaus atstovus vienijanti GEF besivystančioms šalims teikia subsidijas projektams, susijusiems su biologine įvairove, klimato kaita, tarptautiniais vandenimis, žemės prastėjimu.
„Žalioji siena turi būti regima kaip metafora įvairių tarptautinių projektų koordinavimui, ekonominei plėtrai, aplinkos apsaugai, kovai su dykumėjimu ir politinio stabilumo Afrikos širdyje rėmimui“, - Boubacarą Ciseé, Jungtinių Tautų (JT) sekretoriato dykumėjimo reikalams spręsti koordinatorius Afrikoje, cituoja britų „The Guardian“.
„Didžioji žalioji siena“ pirmą kartą pasiūlyta devintajame dešimtmetyje - ją, kaip priemonę Sacharos plėtrai stabdyti, pateikė tuometis Burkina Faso vadovas Thomas Sankara. Idėja vėl pareikšta 2005 metais - tuomet Nigerijai vadovavęs Olusengunas Obasanjas ją priminė Afrikos sąjungoje (AU). Nuo tada projektas sulaukė tarptautinio palaikymo už žemyno ribų.
Be to, kad stabdytų aplinkinių teritorijų dykumėjimą, „siena“ saugotų vandens resursus, pavyzdžiui, Čado ežerą, kuris džiūsta dešimtmečius. Ji taip pat tiektų maistą: vaisius, daržoves bei skatintų vietos ekonomikos plėtrą, teigė Danielis André, Jungtinių Tautų konvencijos dykumėjimui stabdyti atstovas.
„Didžioji žalioji siena“ stabdytų dykumėjimą Sahelyje - pereinamoje juostoje iš Sacharos dykumos į Afrikos savanas. Ji driektųsi per Burkina Fasą, Čadą, Džibutį, Eritrėją, Etiopiją, Malį, Mauritaniją, Nigerį, Nigeriją, Senegalą ir Sudaną.
