JAV Kongreso narys George'as Perkinsas Marshas (1801-1882) galėtų būti laikomas pirmuoju, viešai paskelbusiu šiuo metu plačiai palaikomą nuomonę, kad žmonės gali neigiamai veikti juos supančią aplinką ir daryti įtaką klimatui, rašo britų „The Guardian“.
1847 metų rugsėjo 30-ąją, dešimtmečiu anksčiau nei Johnas Tyndallas pradėjo tyrinėti savo prielaidą, jog nedideli pasikeitimai atmosferos sudėtyje gali lemti klimato pokyčius, G. P. Marshas, skaitydamas paskaitą žemės ūkio bendrijai Vermonte, nurodė, jog „žmogus savo valiai negali palenkti lietaus ir saulės, vėjų ir šalnų, tačiau yra aišku, kad klimatas daugeliu atvejų buvo žmogaus laipsniškai keičiamas - pagerintas arba pablogintas“.
„Pelkių sausinimas ir miškų kirtimas pastebimai veikia garavimo procesą ir - tuo pačiu - oro drėgnumą. Tos pačios priežastys keičia krūvius atmosferoje, paviršių gebėjimą atspindėti bei sugerti saulės spindulius, o taip keičiasi šviesos ir šilumos pasiskirstymas bei vėjų stiprumas ir kryptys“, - kalbėjo jis.
G. P. Marshas pabrėžė, kad tam tikros įtakos turi ir pastatų santalkos. „Vidutinė temperatūra Londone yra laipsniu ar dviem aukštesnė nei jį supančiose teritorijose“, - teigė jis.
Savo kalboje G. P. Marshas paragino ir atsakingiau naudotis gamtiniais ištekliais, būtent - mediena, nepaisant įpročio manyti, jog jos atsargos niekada neišseks.
1864 metais G. P. Marshas išleido geriausiai žinomą savo knygą „Žmogus ir gamta: žmogaus veiksmais pakeista fizinė geografija“ (Man and Nature: Physical Geography as Modified by Human Action).
Clarko universitetas Masačiūsetse, vieną iš institutų pavadinęs G. P. Marsho garbei, pateikia jo biografiją, kurioje nurodo, jog per savo ilgą karjerą jis buvo advokatas, laikraščio redaktorius, avių augintojas, malūno savininkas, politikas ir diplomatas. Jam prastai sekėsi versle, tačiau studijavo lingvistiką, gebėjo bendrauti dvidešimčia kalbų, parašė knygą apie anglų kalbos ištakas, išradinėjo prietaisus ir projektavo pastatus. Paskutinius 21 gyvenimo metus buvo JAV pasiuntinys Europoje.
