Lietuvos gyventojai vandens kokybę vertina kaip gana rimtą problemą ir jaučiasi mažai informuoti apie problemas, susijusias su gruntiniais, ežerų, upių ir pakrančių vandenimis savo šalyje. Vis dėlto didesnė dalis šalies gyventojų mano, kad vandens kokybė Lietuvoje neblogėja ir pasisako už didesnes baudas vandens teršėjams.
Tokia nuomonė paaiškėjo po kovo mėnesį TNS LT Lietuvoje atlikto reprezentatyvaus tyrimo “Flash Eurobarometras”.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai, kartu su ispanais ir latviais jaučiasi mažiausiai informuoti apie apie problemas, susijusias su gruntiniais, ežerų, upių ir pakrančių vandenimis savo šalyje: labai gerai arba gerai informuotais jaučiasi po 20 proc. Lietuvos ir Ispanijos ir 16 proc. Latvijos gyventojų (Estija lenkia nedaug – 24 proc. informuotų). Tuo tarpu geriausiai informuotais jaučiasi Danijos, Austrijos ir Slovėnijos gyventojai.
68 proc. visų europiečių mano, kad vandens kokybė ir kiekybė – labai rimtos arba gana rimtos problemos. Didžiausia dalis gyventojų, laikančių vandens kokybę problema yra Rumunijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Lietuvoje taip mano 70 proc. gyventojų, Latvijoje – 64, Estijoje – 49 proc. gyventojų.
Bent trys ketvirtadaliai respondentų teigė, jog potvyniai (79 proc.) ir sausros ir pernelyg didelis vandens vartojimas (75 proc.) taipogi laikytini problemomis. Vis dėlto Europos Sąjungos gyventojai linkę manyti, kad per paskutinius 10 metų vidaus ir pakrančių vandenų kokybė pagerėjo (23 proc.) arba liko tokia pati (25 proc.).
Lietuvos gyventojų nuomonė atitinka ES vidurkį: 24 proc. respondentų mano, kad vandenų kokybė pagerėjo, 25 proc. jog liko tokia pati, o 44 proc. teigė, jog kokybė pablogėjo.
ES gyventojai mano, jog didžiausią poveikį vandenų kokybei ir kiekiui turi pesticidų ir trąšų naudojimas žemės ūkyje (90 proc. teigusių, jog daro didelį arba vidutinį poveikį) bei vandens vartojimas namų ūkiuose bei nuotėkos (85 proc.).
Pagrindinėmis grėsmėmis vandens aplinkai europiečiai laiko cheminę taršą (84 proc.), klimato kaitą (55 proc.) ir vandens ekosistemų keitimą (49 proc.). Visų šių grėsmių reikšmingumas, palyginus su 2009 m. ES piliečių nuomone, padidėjo, ypač šnekant apie vandens ekosistemų keitimą ir vandens trūkumą.
ES piliečiai mano, jog geriausias būdas efektyviausiai spręsti vandens problemas – teikti daugiau informacijos apie vandens naudojimo pasekmes aplinkai (ES vidurkis – 67 proc. respondentų) ir skirti pažeidėjams didesnes baudas (60 proc.).
Tyrimas “Flash Eurobarometras” atliekamas visose ES šalyse. Lietuvoje reprezentatyvų tyrimą “Flash Eurobarometras” 2012 m. kovą atliko TNS LT. Telefonu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 metų.
