Taip, kasdien prasilenkiame su pavargusiais miesto rajonais, daugelis juose ir gyvename, bet ar galime iš esmės kada nors tikėtis pokyčių? Ar tikrai esame bejėgiai prieš šiuos praėjusio laikmečio paliktus miesto randus? Ar renovacijos projektai, taip ir liks tik pavieniai atvejai? Juk planinė rajonų renovacija tokiu būdu, kokiu buvo vykdoma jų statyba, yra labai sunkiai įmanoma.

Ar dabartinė eklektiška euro remontų fasadų stilistika jau renovuotiems pastatams bei juos supančiai aplinkai iš tiesų suteikia naujos kokybės įspūdį?

Atsakymas ir sprendimo būdas, kokį pats sau radau yra paremtas elementariu, gamtoje aptinkamu, natūraliu augimo principu: planinė architektūra mieste, kaip ir skruzdėlynas gamtoje, galėtų būti veiksminga, jeigu tokio tipo architektūrai būtų leidžiama savaime atsinaujinti, augti.

Juk miestas gamtiniu požiūriu yra sluoksniuotas, gyvas organizmas. Kiekviena žaidimų aikštelė gali tapti ir mašinų stovėjimo aikštele, jeigu bus perkelta į antrąjį architektūrinio sluoksnio aukštą.
Tokiu būdu pirmame aukšte turėsime uždarą mašinų stovėjimo vietą , o ant stogo futbolo arba krepšinio aikštelę.

Tas pats miesto tankinimo principas, pasitelkiant viešo ir privataus intereso suderinamumą, galioja ir daugiabučių renovacijai.

Šis principas nėra naujas, juk atidengus fasadus Vilniaus senamiestyje - pirmuose auškštuose rastume gotikines plytas, o viršutiniuose - aptiktume vėlesnės stilistikos architektūrą.
Galimybė taikyti modulinį, surenkamo dvigubo fasado sprendimą

leistų sutaupyti resursų, bei laiko nemontuojant pastolių. Taip pat didžiają dalį pastato renovacijos išlaidų, už galimybę gyventi nenutolus nuo centro, prisiimtų papildome mansardiniame aukšte įsikuriantys nauji gyventojai, kurie apsigyventų patogiuose "pen house" tipo butuose su terasomis ant stogo.

Akivaizdu, kad daugiabučių funkcionalusis racionalizmas, kaip architektūros stilius jau fiziškai ir morališkai sudevėtas, todėl siūlau drąsiau interpretuoti daugiabučio, kaip "gyvenimo dėžės" įvaizdį.

Dvigubo fasado sprendimas, ne tik fiziškai padidintų kiekvieno buto naudingąjį plotą, bet ir modulių pavidalu būtų lengvai montuojamas, užtikrintų pašildyto tarp sluoksnių gryno oro pritekėjimą į patalpas, sutvirtintų esamų blokinių pastatų kostrukcijas ir, žinoma, leistų laisvai perdelioti fasado piešinio architektoniką, kuri atspindėtų, kurtų kiekvieno rajono, kvartalo, gatvės charakterį.

Mano pasiūlymas - ne tik aktualizuoti pačią problemą, bet ir pasiūlyti sprendimo būdą. Individualūs renovacijos projektai kiekvienam iš pastatų yra pakankamai brangus malonumas.

Esama renovacijos praktika, apšiltinant pastatus putplasčiu, montuojant fasadų skydus reikalauja daug rankų darbo, laiko bei lėšų. Galimybė taikyti modulinį, surenkamo dvigubo fasado sprendimą
leistų sutaupyti resursų, bei laiko nemontuojant pastolių. Taip pat didžiają dalį pastato renovacijos išlaidų, už galimybę gyventi nenutolus nuo centro, prisiimtų papildome mansardiniame aukšte įsikuriantys nauji gyventojai, kurie apsigyventų patogiuose "penthouse" tipo butuose su terasomis ant stogo.