Prieš trejus metus Kauno rajone pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje biodujas deginanti kogeneracinė jėgainė. Biodujos į ją atkeliauja iš netoliese esančio Lapių sąvartyno. Jėgainę eksploatuojantys verslininkai tikina, kad kol kas šis verslas nepatrauklus, o energijos supirkimo kainos – vienos mažiausių Europoje.
Šiukšlių dujos naudojamos kaip energija
Domeikavoje buvo rekonstruota katilinė, kurioje įrengtos dvi kogeneracinės jėgainės, skirtos
gaminti elektrą ir šilumą. Katilinėje įprastinį kurą (mazutą) pakeitė biodujos. Jėgainės bendra
elektrinė galia siekia 1200 kW ir šiluminė – 1504 kW. 10 mln. litų vertės projektą įgyvendino
bendrovė ,,Naujoji šiluma“ ir jos antrinė įmonė ,,Ekoresursai“.
Iš Lapių sąvartyno į orą išsiskiriančių biodujų apytiksliai 45-60 proc. sudaro metanas (CH4), o kitą dalį - anglies dvideginis (CO2) ir nedideli kiekiai kitų cheminių junginių.
Sąvartyno biodujos yra siurbiamos iš gręžinių naudojant vakuuminį kompresorių. Biodujos
yra išvalomos ir deginamos dujų vidaus degimo variklyje (deginamas biodujų ir gamtinių dujų
mišinys). Gamtinės dujos yra naudojamos kaip pagalbinis kuras varikliui. Iš sąvartyno iki
Domeikavos jėgainės nutiesta 9,5 km ilgio biodujų trasa.
Iš sąvartyne susidarančių biodujų gaminama šiluma tiekiama Domeikavos vartotojams.
Iki tol Domeikavos katilinė šildymui naudojo gamtines dujas ir veikė apytiksliai 90 proc. efektyvumu.
Įrengus naują jėgainę, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo, nes dalis iškastinio kuro, naudojamo elektros energijos ir šilumos gamybai, buvo pakeista biodujomis.
Nepatrauklus verslas
Bendrovės „Naujoji šiluma“ vadovas Vytenis Daunoravičius pastebi, kad Lietuvoje daugiau
deklaracijų nei sąlygų pasinaudoti atsinaujinančia energija.
„Vis skelbiama ir raginama gaminti atsinaujinančią elektros energiją, šilumos gamybai naudoti taip
pat atsinaujinančius išteklius, tačiau realybė yra kitokia. Tačiau tai labai sunkiai įgyvendinama ir
tampa tikru iššūkiu Lietuvos verslininkams“, - tikina V.Daunoravičius.
Ne vieną projektą Lietuvoje įgyvendinęs verslininkas susidūrė su keliomis
problemomis: „Pasijungimas į elektros tinklus, elektros linijų valdymas, taip pat kainos. Tai labai
stabdo šios srities vystimąsi ir investicijų atsipirkimą, daug kam toks verslas atrodo nepatrauklus“, -
pasakoja bendrovės vadovas.
„Naujoji šiluma“ Lietuvoje jau įgyvendino Lapių biodujų jėgainės, Kairių sąvartyno projektus.
Neaiški kaina
V.Daunoravičius pasakojo, kad nepaisant kalbų ir raginimų naudoti kuo daugiau atsinaujinančių
energijos šaltinių, verslininkai lieka nežinioje – mat neaiški elektros energijos, pagamintos iš
atsinaujinančių energijos išteklių kaina, o rinkoje sudarytos nelygiavertės konkurencinės sąlygos.
paslaugų lėšas įvertinusi kiekvienos tiekimo apimties prognozę ateinantiems kalendoriniams
metams“, - pabrėžia bendrovės „Naujoji šiluma“ vadovas.
Pagal nustatytą tvarką gamintojai turės dalyvauti ir laimėti kvotas bei fiksuotus tarifus aukcionuose,
o kai tuo tarpu elektros energija pagaminta, naudojant gamtines dujas ar mazutą bus superkama
pagal energetikos ministro įsakymu patvirtintas remtinas energijos gamybos apimtis.
„Pagrįstai kyla klausimas, ar tokiu būdu sudarant skirtingas elektros energijos pagamintos
kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse supirkimo sąlygas nėra
skatinama elektros gamyba, naudojant gamtines dujas ar mazutą ir stabdoma plėtra energijos
gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius“, - klausia V.Daunoravičius.
Jo duomenimis, šiandien kai kurioms termofikacinėms elektrinėms yra patvirtinta aukštesnė
elektros supirkimo kaina, lyginant su biokuro elektrinėse pagamintos elektros supirkimo kaina -30
centų už kilovatvalandę.
„Gazprom“ diktatas tęsis
„Vilniaus energijos“ Salininkų katilinės termofikacinė elektrinė parduoda pagamintą energiją
už 31,79 cento, bendrovės ENG Pasvalio rajono katilinė, „Lietuvos elektrinė“ – už 30,75 cento.
Gamtinių dujų kaina ir toliau nepaliaujamai auga, vadinasi darytina išvada, kad pagal supirkimo
kainos nustatymo metodiką kitiems metams patvirtinsime dar aukštesnę elektros supirkimo kainą“, - įsitikinęs V.Daunoravičius.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros supirkimo
kaina yra viena mažiausių Europoje, net ir Latvijoje iš biokuro pagamintos elektros kilovatvalandė
superkama po 70 centų.
„Aiškios iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros supirkimo kainos į Latviją ne
tik pritraukė investicijas, sumažino priklausomybę nuo importuojamo kuro, sukūrė naujų darbų
vietų, bet ir mokami mokesčiai padidino biudžeto pajamas, o ne iškeliavo į Rusiją. Nenustatydami
pastovios iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros supirkimo kainos bent 10 metų
laikotarpiui ne tik sustabdysime investicijas, bet ir toliau liksime priklausomi nuo „Gazprom“
gamtinių dujų kainų diktato", - teigia verslininkas.
Apie Lapių sąvartyną:
Lapių regioninis sąvartynas yra Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 20 km nutolęs nuo
Kauno miesto centro, 3 km į pietvakarius nuo Mažųjų Lapių miestelio, 0,8 km į šiaurę nuo Didžiųjų
Lapių gyvenvietės, 0,6 km į rytus nuo sodų bendrijos. Sąvartyno teritorija pietų ir vakarų kryptimi
ribojasi su mišku, teritorijos, šiaurinėje ir rytinėje dalyje yra ariamos žemės. Lapių sąvartynas
įkurtas 1973 m. Sąvartyno teritorija užima 37,4 ha plotą
Lapių regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamos Kauno miesto ir Kauno, Kaišiadorių,
Jonavos, Kėdainių ir Raseinių rajonų mišrios komunalinės atliekos.
