Specialistai suka galvas
Keistas reiškinys nustebino ne tik aplinkosaugininkus. Ištirti negyvų brėtlingių į pajūrį nuskubėjo ir Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis.
"Paėmėme mėginius ir bandysime aiškintis tokį keistą reiškinį", – tikino direktorius.
Daugiau nei kilometro ilgio ruože pajūryje žuvis aptiko Jūrų muziejaus ichtiologai.
"Baltijos brėtlingiai – ne tos žuvys, kurios plauktų į krantą. Nesame niekada pastebėję masinių tokių šios rūšies kritimų", – aiškino keistą reiškinį užfiksavęs Jūrų muziejaus specialistas Remigijus Dailidė.
Dėžes – į turgų?
Ichtiologus labiausiai nustebino tai, kad šias negyvas žuveles saujomis klaipėdiečiai sėmė ir vertė į dėžės, o šias tempė į automobilius.
Vakar pavakare Klaipėdos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, gavę informaciją, kad šias žuvis gali būti mėginama pardavinėti miesto turgavietėse, išskubėjo į patikrinimą.
"Būtinai reikia perspėti visuomenę, kad nemėgintų pirkti ir valgyti šių žuvų. Kol kas nėra aišku, kodėl toks jų skaičius galėjo būti išmestas į krantą", – tikino Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.
Versija: nuplovė krovinį
Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Š.Toliušis, apžiūrėjęs pakrantę, iškėlė kelias ekologinės nelaimės versijas.
"Mano nuomone, šios žuvys galėjo būti išmestos iš žvejybinio tralo. Antra vertus, neatmesčiau, kad pirmadienį siautusi audra krovinį galėjo nuplauti nuo laivo denio", – aiškino Š.Toliušis.
Ichtiologai svarstė, kad iš tralerio žuvys negalėjo patekti į jūros pakrantę.
"Šias žuvis gaudo už dešimties kilometrų nuo kranto. Beje, mano nuomone, žuvys nėra sutraiškytos, nėra sužeistų. Kokio dydžio tralas turėtų būti, jei vienu kartu pagauna 5 ar 10 tonų žuvų?" – savo versijas kėlė Jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas R.Dailidė.
Pasak specialistų, žuvys jau yra išneršusios, ikrų jose nebuvo aptikta.
"Biologiniu požiūriu, man neaišku, kodėl jos išmestos į krantą. Stintų esame radę pakrantėse, tačiau jos būdavo gyvos ir ne tokiais dideliais kiekiais. Stintos migruojančios, jos krantus pasiekia, tad bangų gali būti išmestos", – aiškino R.Dailidė.
Nuodų versiją atmeta
Jūros paviršiuje specialistai pastebėjo ir gyvų šių žuvelių.
"Spėju, kad tai motininis būrys. Viena versijų gali būti ir cheminis apsinuodijimas. Arba kas nors buvo išpilta, arba amoniaku apnuodyta", – spėjo R.Dailidė.
R.Toliušis neigė versiją, kad žuvys apsinuodijo amoniaku, kadangi ant kranto buvo aptikta tik vienos rūšies žuvų.
Kol kas šio keisto įvykio priežastys nėra aiškios, nėra aišku ir tai, kuri iš tarnybų turės imtis valymo darbų Smiltynės pakrantėje.
"Viskas pus ir, žinoma, taršos bus, pakrantę reikės būtinai valyti", – aiškino specialistai.
Žuvis ketina kompostuoti
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamentas svarsto kelias galimybes, kaip reikėtų sutvarkyti Smiltynės pakrantę. Privatininkai jau siūlo savo lėšomis išvalyti paplūdimį, o žuvį panaudoti kompostui.
„Situaciją pajūryje stebi Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai. Turėtų keistis vėjo kryptis ir jūros bangos dalį žuvies nuplaus“, – aiškino miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.
Bangų atgal į jūra nuplauta žuvis esą turėtų pamaitinti jūros fauną.
„Šiomis žuvimis labai susidomėjo ir kirai. Todėl per kelias dienas jų kiekis tikrai sumažės. Vyksta natūralūs gamtos procesai“, – pastebėjo departamento vadovas.
Savivaldybės specialistai konsultavosi su Maisto ir veterinarijos tarnyba ir aiškinosi, ar pajūryje aptiktos kelios tonos žuvies gali būti apnuodytos neaiškiais chemikalais.
„Mus tikina, kad chemikalų poveikio neturėtų būti, tai greičiu mechaninio poveikio priežastys. Nors šios žuvies nereikėtų valgyti, tačiau jei taip jau įvyko, klaipėdiečiai tikrai neturėtų baimintis dėl sveikatos“, – aiškino L.Dūda.
Specialistai jau suka galvas, ką teks daryti su tokiu didžiuliu kiekiu pajūryje.
„Jei mes patys rinktumėme ir valytumėme pajūrį, šią žuvį tektų utilizuoti. Išlaidos būtų didelės, žuvį reiktų vežti į Rietave įsikūrusią įmonę“, – aiškino L.Dūda.
Klaipėdos savivaldybė jau gavo vienos privačios įmonės pasiūlymą žuvį surinkti savo lėšomis.
„Įmonė ketina ją kompostuoti. Juk sakoma, kad pomidorai suveši, jei šiltnamyje užkasi strimeles. Todėl verslininkai savo jėgomis yra pasiruošę išvalyti pajūrį“, – aiškino L.Dūda.
