Kol visuomenė nebus subrendusi priimti atliekų tvarkymo sektoriaus kaip lygiavertės pramonės šakos, tol ignoruojama sistema baus pačius gyventojus, bjaurodama aplinką ir versdama kiekvieną vartotoją už atliekų tvarkymą mokėti kelis kartus.

Tokios pagrindinės mintys išsakytos metiniame Atliekų tvarkymo forume Druskininkuose, kuriame susirinko keli šimtai aplinkos apsauga, darnia plėtra bei atliekų tvarkymu besirūpinančių verslo ir valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

„Ar žinote, kur mes sumokame už atliekas? Sąskaita, kurią randame kiekvieną mėnesį savo pašto dėžutėje, tėra 10 proc. sumos. Likusius 90 proc. pinigų išleidžiame pirkdami prekes, į kurių kainą įskaičiuota ir [suma už] tai, kas vėliau iškeliauja į sąvartyną“, - spaudos konferencijoje teigė kompanijos „Ekokonsultacijos“ direktorė Lina Šleinotaitė Budrienė.
A. Kybartas
Visuomenėje vis dar gyvi mitai: visi atliekų tvarkytojai yra „Sopranai“, o pats atliekų tvarkymas - pinigų plovimo sistema.

Anot jos, retas Lietuvos gyventojas suvokia, kad už išmestų atliekų, daiktų sutvarkymą jis sumoka dvejopai: ne tik kaip gyventojas, bet ir kaip vartotojas. Vieną kartą - apmokėdamas šiukšlių išvežimo sąskaitą kas mėnesį, bet dar daugiau - pirkdamas.

„Iki šiol niekas taip ir nepaaiškino žmonėms, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, nesugebėjo motyvuoti namų ūkių prisidėti prie jos kūrimo ir palaikymo“, - sako L.Šleinotaitė Budrienė.

Jai pritarė ir „EMP Recycling" generalinis direktorius Almontas Kybartas, pabrėždamas, kad „Lietuvos visuomenė nėra subrendusi priimti mūsų sektoriaus kaip lygiavertės pramonės šakos, o dirbančiųjų – kaip gerbtinų darbuotojų ir vertingų specialistų".

„Vairuotojas, kuris dirba banke, ir vairuotojas, dirbantis atliekų tvarkymo įmonėje, prisistatys skirtingai. Pirmasis sakys, kad aš dirbu banko vairuotoju, antrasis prisistatys tik vairuotoju. Kodėl? Todėl, kad visuomenėje vis dar gyvi mitai: visi atliekų tvarkytojai yra „Sopranai“, o pats atliekų tvarkymas - pinigų plovimo sistema“, - su serialu apie mafiją lygino A. Kybartas.

Pasak atliekų tvarkytojų, nedaugelis gyventojų supranta, kad tinkamai tvarkydami kai kurias, ypač - pavojingas, atliekas ir patys gali gauti pelno, naudos. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami oro ir kuro filtrai surenkami nemokamai. „Mūsų žmonės labai neatsakingai elgiasi su pavojingomis atliekomis, dažnai jas slepia arba išmeta kartu su komunaliniu srautu. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje susikaupė 124 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Iš jų sutvarkyta buvo tik 5.9 tūkst. tonų“, - pastebėjo vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo „Žalvaris” komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.